Būtent R. Giedraičio atstovaujama Tenerifės „La Laguna“ pusfinalyje stos į kovą prieš „Rytą“.
Rokas 2015–2018 metais žaidė Vilniaus ekipoje ir būtent po šio etapo pradėjo legionieriaus karjerą, kur gavo galimybę žaisti Eurolygoje atstovaudamas Berlyno ALBA, Vitorijos „Baskonia“ ir Belgrado „Crvena zvezda“ klubams.
Po išvykimo krepšininkui tai bus pirmoji akistatą prieš „Rytą“. R. Giedraitis neslepia, jog jausmas ypatingas.
R. Giedraitis užminė mįslę apie karjerą Lietuvos rinktinėje: ateina laikas užleisti jauniems žaidėjams
„Visada yra ypatingas jausmas žaidžiant prieš Lietuvos klubą, o ypatingai prieš „Rytą“, kur ir pats žaidžiau, – kalbėjo R. Giedraitis. – Visai kitokie jausmai. Bus įdomu, tikrai laukiu ir tikiuosi geriausio varianto, kad laimėsime.“
Nors R. Giedraičiui rungtynės ir neeilinės, tačiau didžiajai komandos daliai – tai tik dar viena diena ofise.
33-ejų lietuvis savo komandoje negali vadintis veteranu, kadangi yra beveik 10 metų vyresnių žaidėjų. Apie komandos ramybę galima suprasti ir iš fakto, jog iš numatytos pusantros valandos treniruotei žaidėjai prakaitą liejo mažiau nei valandą.
„Yra tokia ramybė, nebe pirmi metai čia. Šiandien irgi treniruotė 55 minutes vyko. Susidėjome taškus ir tiek“, – teigė lietuvis.
Susiję straipsniai
Pasak R. Giedraičio, jie puikiai supranta, kaip „Rytas“ norės žaisti, tačiau savo žaidimą sieks primesti „La Laguna“ ekipa.
„Jie mėgsta žaisti greitą, laisvą, vienas prieš vieną krepšinį. Mes savo taškus kaip ir susidėjome, visą sezoną tą patį krepšinį žaidžiame. Man atrodo visus 10 metų čia tie patys žaidėjai, tai tiesiog eisime ir bandysime žaisti.
– Marcelinho Huertui yra 42 metai, o jis vis dar vienas iš komandos lyderių. Kaip jis sugeba išlaikyti tokį lygį?
– Jis labai prisižiūri, laikosi dietos. Aš labai nesigilinau, nes pats tikrai nežadu tiek žaisti. Bet kad tokiame lygyje žaisti iki tokio amžiaus reikia dar sugebėti.
– Patty Millsas renka po 18 taškų.
– Aš manau, kad jis dar tikrai galėtų žaisti. Netikėjau, kad atvažiuos. Buvo keista, bet tikrai padeda. Kaip asmenybė, jis labai geras komandos draugas, gali apie viską pašnekėti. Geras žmogus.
– Kaip pačiam gyvenimas Tenerifėje?
– Ramybė visiška. Ypatingai po Serbijos. Ten viskas apie įtampą, reikia laimėti. O čia atrodo nieko. Ateiname, pasižaidžiame. Laimime – gerai, pralaimime – žiūrime toliau. Bet žinoma, laimėti norime, dėl to ir žaidžiame. Bet skirtumas labai didelis. Bet gyvenimas labai geras. Saulė, paplūdimys (red. – juokiasi). Tikrai nesiskundžiu.
– „Rytas“ labai sunkiai pateko į ketvirtfinalį, jame prieš Nimburko ERA irgi nedemonstravo įspūdingo krepšinio. Jaučiatės, kad esate poros favoritai ar negalvojate apie tai?
– Negalvojame apie tai. Suprantame, kad nebe pirmas finalinis ketvertas 90 proc. žaidėjų, bet tai yra tik vienerios rungtynės, o čia bet kas bet ką gali nugalėti. Turime išeiti susikaupę, žaisti savo krepšinį ir viskas bus gerai.
– „Rytą“ palikai, kuomet organizacija tikrai nebuvo tokia stipri, kokia yra dabar. Kaip tau iš šono atrodo, kokį žingsnį į priekį žengė „Rytas“?
– Augantis, ypatingai per paskutinius 4–5 metus. Vien kaip sirgalių bazė paaugo. Kuomet aš buvau, tikrai nebuvo tokio susivienijimo tarpusavyje. Smagu matyti, kaip viskas auga. Smagu už visas Lietuvos komandas šiemet. Ir „Žalgiris“ ketvirtfinalyje Eurolygos, „Rytas“ finaliniame ketverte.
– „Rytas“ tikisi turėti apie 2000 sirgalių. Gal žinote, kiek jūsų komandos sirgalių planuoja atvykti?
– Kažką girdėjau apie 500, bet negaliu tiksliai pasakyti.
– Jūsų treneris atrodo labai ramus, koją ant kojos užsikėlęs. Ar buvo kada pakėlęs balsą?
– Pakelia balsą, bet nėra, kaip buvo pas Ioannį Sfairoupoulą per vaizdo peržiūras ar panašiai. Čia ne ne ne... Jis ramiai paaiškina viską.
– Ar pasekate „Crvena zvezda“ situaciją? Donatas Motiejūnas dabar atsidūrė panašioje situacijoje, kaip jūs pernai.
– Taip. Daug gerų žaidėjų ir viskas suprantama. Pats buvau ten, tai viską suprantu.
– Pats Belgradą palikai su kartesniu poskoniu, po to kas buvo prieš „Žalgirį“ ir panašiai. Nustebino kuomet Donatas Motiejūnas pasirašė sutartį su „Crvena zvezda“?
– Nežinau. Eurolygos komanda. Komandų nėra daug. Vasarą pats norėjau į Eurolygą, laukiau pasiūlymo, bet nesulaukiau. Manau, kad reikia naudotis šansu, jeigu įmanoma išbūti Eurolygoje.
– Pats dar puoselėji viltį į Eurolygą sugrįžti?
– Nemanau.
– O į Lietuvą?
– Matysime. Nenoriu prisikalbėti, bet norėčiau. Visada namuose geriausia.