Pastaruosius dvejus metus Panevėžio „Lietkabelio“ klubo direktoriaus kėdėje dirbantis pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas J. Mačiulis birželio 5 dieną sostinės „Active Vilnius“ arenoje dalyvaus „Buzelis Cup“ renginyje.
41-erių kaunietis tarptautinėje konferencijoje apie krepšinį vaikams ir tėvams pasisakys tema „Time management: nepraskrolink savo šanso“.
Tokia konferencija startuos pirmą kartą jau trečiąkart rengiamo „Buzelis Cup“ turnyro metu, kuriame „NBA Basketball School“ arenoje per tris dienas varžysis 100 komandų iš 12 šalių.
Susiję straipsniai
Būtent konferencijos metu žinomi ir garsūs krepšininkai bei šios sporto šakos asai dalinsis savo istorijomis, ko reikia, kad jaunasis talentas atsidurtų krepšinio viršūnėje.
Konferencijoje bus galima pamatyti ir patį Matą Buzelį, kuris atstovauja NBA „Chicago Bulls“ klubui, bei išgirsti jo šeimos istoriją. Savo įžvalgomis dalinsis buvę garsūs Lietuvos krepšininkai: Jonas Mačiulis, Linas Kleiza ir Robertas Javtokas.
„Pati mano pranešimo idėja yra yra aiški ir aktuali. Gaila, kad turiu ir ne vieną mano temos pavyzdį. Kad ir žaidžiant Atėnų AEK ekipoje.
Naktiniai taip vadinami „skrolinimai“ ar tiesiog naršymas telefone kainuoja karjeras. Vietoj to, kad jaunasis krepšininkas išsimiegotų, būtų motyvuotas ir taptų tuo, kuriuo tikimasi ekipoje, jis po naktinio naršymo ateina į treniruotę be koncentracijos, neišsimiegojęs, nepasirengęs.
Kokios po to išvados? Treneris mato, kad jaunasis žaidėjas nemotyvuotas, nenori siekti didesnių aukštumų, jis tiesiog nepasitiki tuo žaidėju. Vadinasi, [tokiam žaidėjui numatomas] atsarginių žaidėjų suolas, mažesnis variantas tobulėti ir kilti karjeros laiptais.
Blogiausia, kad tokiose situacijose jaunasis krepšininkas nesuveda, atrodo, dviejų lyg ir sąlyčio taškų neturinčių veiksnių: naršymo telefone ir krepšinio žaidimo“, – kalbėjo garsiuose Europos klubuose bei 14 metų Lietuvos rinktinėje žaidęs J. Mačiulis.
– Ši „nematoma“ bėda išryškėjo pastaruoju metu? – Lrytas paklausė „Buzelis Cup“ konferencijoje pranešimą skaitysiančio J. Mačiulio.
– Na, labai jauna problema tai vadinti negalėčiau. Aktualiai su ja susidūriau gal 2018-siais, kai žaidžiau Atėnų AEK. Tuomet teko suprasti, kad jaunieji ekipos žaidėjai dieną-naktį „sėdi“ socialinėje medijoje, o nukenčia krepšinis, nukenčia pasitikėjimas jais ir galiausiai jų pačių karjeros.
Norisi birželio 5-ąją diskusijų metu tiesiogiai sudėlioti akcentus, kad karjeros krepšinyje siekti reikia suprantant, jog naršymas telefone turi ribas: turi būti tam tikras laikas ir tam tikra vieta.
Tai bendra opi visos visuomenės problema, tačiau būtina kalbėti su krepšinio bendruomene, kad neprarastume galimų talentų.
– Į ką labiausiai bus nukreiptas dėmesys kovojant su jaunojo žaidėjo pomėgiu naršymams telefone? Sporto mokyklai?
– Tai vienareikšmiškas dalykas – tėvai, tėvai ir dar kartą tėvai. Iš esmės, tai yra svarbiausias veiksnys, kuris padeda vaikams tobulėti, siekti tikslų ir būti motyvuotais. Turiu tris dukras ir pats puikiai žinau, kaip nelengva spręsti daugelį klausimų, susijusių su mobiliais telefonais, naršymais, laiko praradimais dėl tokios veiklos.
Privalu aiškiai skirti, kada ir kaip naudotis tais telefonais, ir kada yra privalu jų atsisakyti tam, kad būtų rezultatas. Šiai dienai didžioji dalis tėvų į viską labiau žiūri pro pirštus, iš dalies nenorėdami konflikto su vaikais.
Jei kalbėsime apie krepšinį ir telefonus, tai pastarieji įrenginiai negali tapti svarbesni už treniruotę.
Net ir dabar savo veikloje matau, kai jau pačioje treniruotėje 11 žaidėjų laukia vieno, kuris dar įlindęs į telefoną, neva atsako kažkam į svarbią žinutę, privalo staiga kažką peržiūrėti. O kiti 11 laukia to jaunuolio, kad pradėtų treniruotis.
– Bet negalvojate, kad socialinėje erdvėje tie patys jaunieji krepšininkai randa ir kažko naudingo tam pačiam krepšiniui, jų tobulėjimui?
– Vėlgi sakau – viskam turi būti aiški vieta ir laikas. Gal tam jaunam žmogui visa ta socialinė erdvė ir yra malonumas smegenims, bet besaikis įsitraukimas į tuos malonumus galiausiai kenkia darbams, veiklai ir karjerai.
Kertinis mano pasisakymo segmentas – suprasti, ką naudingo gali duoti naršymas telefone, ką jis duoda naudingo ir kuo jis yra blogas karjeros siekiančiam jaunimui.
Galima viską žiūrėti šių dienų akimis net ir per Lietuvos krepšinio rinktinę, kur taip pat buvo įrankiai sudėlioti į tam tikras lentynas treniruotes ir laisvą laiką.
– Gal galite tuomet palyginti savo karjerą su dabartinio jaunimo karjeromis? Ar pasiektumėte tų aukštumų, jei šių dienų naršymas telefone būtų pasiekiamas, sakysime, kokiais 2006-siais, kai įžengėte į Kauno „Žalgirio“ ekipo stovyklą, o po to jau kilote ir į Milano „Olimpia“, Atėnų „Panathinaikos“ ar Madrido „Real“?
– Nežinau, kaip būtų. Šiai dienai stengiuosi taip pat nepanirti itin giliai į tą taip vadinamą socialinę mediją. Sakysime, labai didelė dalis dabartinių žvaigždžių patys nesėdi socialinėje interneto erdvėje, yra pasisamdę sau atstovus ar bendroves, kurie dirba su jų paskyromis.
Patys jie laiką skiria labiau tobulėjimui savo veikloje, o ne telefonui. Čia labiau klausimas, kiek racionalu nesinaudoti turimais telefono įrankiais.
Manau, kad kaip nemaža dalis jaunimo, kuri iš esmės supranta kylančias grėsmes, su savo tėvų pagalba, kurie buvo griežtoki, tikrai būčiau sugebėjęs atskirti darbą, karjerą ir laisvalaikį.