Šiuo metu Lietuvoje viešintis 34-erių uteniškis krepsinis.net žurnalistei Gabrielei Miknevičiūtei pasidalino savo mintimis daugeliu klausimu.
Pokalbyje taip pat buvo paliesta tema apie dažnai eskaluojamus žodžius dėl Lietuvos rinktinės ir „būtinybę vykti į ją, duoklę Lietuvą, skolos grąžinimą ar kitus moralinius aspektus.
Vidurio puolėjo buvo paklausta, ar tai veiksmingas būdas prisibelsti iki krepšininkų, ar kaip tik gali kartais suveikti priešingai?
Susiję straipsniai
„Kalbų yra nemažai, bet manau, kad visiems mums reikia pasižiūrėti į save, ar patys iki galo atiduodame viską, ką galime. Lengva yra kitą kritikuoti, pasakyti, kad neatvažiavo. Tu nežinai, per ką tas žaidėjas eina, kas vyksta jo gyvenime ar šeimoje, juk kiekvienas turi šeimą, draugus, gal jam tenka eiti per kažkokius sunkumus.
Juk nėra taip, kad žinai, jog žaidėjas sveikas, ir tai yra viskas. Bet gal yra psichologinių dalykų? Kitas dalykas, galime rodyti pirštais į žaidėjus ir sakyti: tas neatvažiavo. Tik ar padarėme viską, kad jis atvažiuotų?
Ar turime planą, kaip žaisime, ar sukuriame geriausią aplinką tam žaidėjui žaisti ir gerai jaustis?
Juk visi nori žaisti krepšinį, visus krepšinis veža, mini traumos nėra pasiteisinimas jiems ir jei žaidėjai nenori, galbūt yra kažkas viduje, o ne žaidėjų nore. Viskas gerai, žaidėjai nori, tiesiog reikia visiems pasižiūrėti į veidrodį ir nustoti linksniuoti žaidėjus, kurie neatvažiuoja.
Gryninamės viską spaudoje, neberimta, tokie rimti žmonės, kaip vyrai gi galime pasišnekėti atsisėdę. Ir man galima paskambinti pakalbėti, nepakelsiu – perskambinsiu. Manau, kad visiems reikia kaip šeimoje pasikalbėti bei turėti daugiau santarvės ir ramybės“, – teigė J. Valančiūnas.