Į Lietuvos krepšinio lygos finalą šiais metais pateko komandos, kurioms vadovauja nedaug vyriausiojo trenerio patirties vyrų komandose turintys krepšinio specialistai. Nors Kauno „Žalgirio“ treneriui Tomui Masiuliui jau 50 metų, jis iki šio sezono daugiausia dirbo su jaunimu arba buvo trenerio padėjėjas, o gerokai jaunesniam 37 metų Utenos „Juventus“ treneriui Laimonui Eglinskui taip pat labiau įprastos buvo trenerio padėjėjo pareigos.
Abu vyrai yra LKL finalo debiutantai kaip vyriausieji treneriai, tačiau anksčiau per finalo serijas dirbo kitose pareigose.
L. Eglinskas
Kai T. Masiulis iškovojo didžiausias krepšininko karjeros pergales – 1999 metais tapo Eurolygos čempionu ir laimėjo 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalį, jam šią vasarą iššūkį mesiantis L. Eglinskas dar buvo vaikas.
Šilutėje užaugęs L. Eglinskas kaip žaidėjas krepšinio aukštumų nepasiekė, bet labai anksti pradėjo trenerio karjerą.
Jis išvyko mokytis į Lietuvos kūno kultūros akademiją (dabar Lietuvos sporto universitetas) ir jau nuo 2010 metų talkino NKL pirmenybėse žaidusio „LKKA-Atleto“ treneriui Edui Nickui.
Susiję straipsniai
Po to L. Eglinskas treniravo „LSU-Aisčių“ moterų komandą, o 2017 metais grįžo į gimtinę ir tapo NKL rungtyniaujančios „Šilutės“ vyriausiuoju treneriu.
Kitas karjeros etapas buvo Panevėžio „Lietkabelis“. „Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas į savo štabą tuo metu 30-metį L. Eglinską pakvietė 2019 metais ir jo patarimų klausėsi keturis sezonus.
Kaip tik šiame karjeros etape L. Eglinskas pirmą kartą iš vidaus patyrė didžiąsias LKL finalo emocijas. 2022 metais „Lietkabelis“ pusfinalio serijoje nelauktai nugalėjo „Žalgirį“ ir pateko į finalą, kuriame pripažino Vilniaus „Ryto“ pranašumą.
Kai 2023 metų vasarą N. Čanakas sudarė sutartį su Ankaros „Türk Telekom“ klubu, iš Panevėžio išvyko ir L. Eglinskas.
Buvęs trenerio padėjėjas ėmėsi savarankiško darbo „Gargždų“ klube, bet pirmasis laikotarpis LKL žaidžiančios komandos vyriausiojo trenerio pareigose buvo trumpas. Gargždų klubą ištiko finansinė griūtis, jis nutraukė veiklą sezono viduryje ir visi treneriai bei žaidėjai tapo bedarbiais.
2024–2025 metų sezone L. Eglinskas įgijo patirties kitame pasaulio krašte. Jis dirbo Australijos lygoje žaidžiančios „New Zealand Breakers“ komandos trenerio padėjėju. Pernai L. Eglinskas grįžo į Lietuvą ir sudarė sutartį su Kėdainių „Nevėžiu“, bet šis karjeros etapas irgi buvo trumpas. Šių metų balandį „Nevėžis“ neaiškiomis aplinkybėmis sutartį su L. Eglinsku nutraukė.
Trenerio tuo metu ieškojo su Kęstučiu Kemzūra atsisveikinęs „Juventus“ klubas, ir L. Eglinskas prieš pat reguliariojo sezono pabaigą atsidūrė Utenoje.
Nauja sąjunga tapo fantastiškai sėkminga ir L. Eglinskas per šešias savaites tapo žmogumi, apie kurį Lietuvos krepšinio bendruomenė kalba turbūt daugiausia.
T. Masiulis
Apie kito finalininko „Žalgirio“ trenerį T. Masiulį šiomis dienomis kalbama mažiau, bet jo karjeros aprašyme yra daugybė šlovingų įrašų.
T.Masiulis žaisdamas „Žalgiryje“ tapo Eurolygos čempionu ir Europos taurės laimėtoju, iškovojo penkis LKL čempiono žiedus, atstovaudamas užsienio klubams tapo R.Saportos taurės laimėtoju (Sienos „Montepaschi“) ir iškovojo penkis Lenkijos pirmenybių aukso medalius (Sopoto „Trefl“). Vilkėdamas Lietuvos rinktinės aprangą kaunietis lipo ant olimpinės garbės pakylos.
LKL čempionais penkis ar daugiau kartų yra tapę tik dvylika krepšininkų, tad šiuo atžvilgiu T. Masiulis patenka į išskirtinių žaidėjų sąrašą.
Baigęs žaidėjo karjerą, T. Masiulis pradėjo treniruoti vaikus A.Sabonio krepšinio mokykloje, paskui ilgai treniravo NKL pirmenybėse žaidžiančią „Žalgirio“ dublerių komandą (2011–2018 m.).
Beje, 2018 metų pavasarį NKL ketvirtfinalyje susidūrė T.Masiulio treniruojami „Žalgirio“ dubleriai ir L.Eglinsko treniruojama „Šilutė“. Atkaklią seriją rezultatu 3:2 laimėjo jaunieji žalgiriečiai, tarp kurių buvo šį sezoną „Juventus“ atstovaujantys Lukas Uleckas ir Erikas Venskus.
2018 metais „Žalgirio“ dubleriai tapo NKL vicečempionais, o T. Masiulis persikraustė į pagrindinę „Žalgirio“ komandą. Jos treneris Šarūnas Jasikevičius pasiūlė savo vaikystės draugui trenerio padėjėjo pareigas.
Nuo tada T. Masiulis septynis sezonus buvo dešinioji Š.Jasikevičiaus ranka. Šiedu krepšinio specialistai kartu dirbo „Žalgiryje“, 2020 metais kartu išvyko į „Barcelona“, 2023 metais taip pat kartu perėjo į Stambulo „Fenerbahçe“ klubą. Kaip trenerio padėjėjas T. Masiulis po du kartus tapo Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos čempionu, o pernai jo darbą „Fenerbahçe“ klube vainikavo Eurolygos čempiono vardas.
Praėjusiais metais kaunietis vėl grįžo į gimtąjį miestą, bet jau kaip vyriausias „Žalgirio“ treneris.
Septyniolika čempionų
Šiais metais T. Masiulis arba L. Eglinskas taps 18-uoju treneriu, nuvedusiu komandą į LKL viršūnę.
Labiausiai tituluotas LKL treneris yra Jonas Kazlauskas. Jis iškovojo šešis čempiono žiedus. Vadovaujant J. Kazlauskui penkis kartus iš eilės čempionu tapo „Žalgiris“ (1995–1999 m.), o šeštąją pergalę iš Panevėžio kilęs krepšinio specialistas šventė 2002 metais su Vilniaus „Lietuvos rytu“.
J. Kazlauskas yra vienintelis treneris, tapęs LKL čempionu su dviem komandomis.
Penkis kartus iš eilės auksinę viršūnę pasiekė „Žalgirį“ treniravęs Šarūnas Jasikevičius (2016–2020 m.), tris kartus – kitas „Žalgiryje“ dirbęs treneris Antanas Sireika (2003–2005 m.).
Su „Žalgiriu“ po du kartus čempionais tapo Rimantas Grigas (2007 ir 2008 m.) bei Gintaras Krapikas (2014 ir 2015 m.), su „Lietuvos rytu“ – Rimas Kurtinaitis (2009 ir 2010 m.), Vilniaus komandai sutrumpinus pavadinimą ir tapus „Rytu“ – Giedrius Žibėnas (2022 ir 2024 m.).
„Žalgiris“ kitas pergales iškovojo vadovaujant estui Jaakui Salumetsui (1994 m.), Algirdui Braziui (2001 m.), graikui Ilijui Zourui (2011 m.), serbui Aleksandarui Trifunovičiui (2012 m.), katalonui Joanui Plazai (2013 m.), austrui Martinui Schilleriui (2021 m.), Kaziui Maksvyčiui (2023 m.) ir italui Andrea Trinchieriui (2025 m.).
Dar dviejų „Lietuvos ryto“ pergalių kalviai buvo Šarūnas Sakalauskas (2000 m.) ir kroatas Nevenas Spahija (2006 m.).
