„Jis buvo tas treneris, kuris niekada nepakeldavo balso. Nemačiau aš jo supykusio“, – apie Vladą Garastą kalbėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas bei buvęs jo auklėtinis Rimas Kurtinaitis.

Trečiadienį Lietuvos krepšinio bendruomenę sukrėtė skaudi netektis. Eidamas 95-uosius metus mirė legendinis treneris V. Garastas.

Nuo 1956 metų trenerio karjerą pradėjęs specialistas prisidėjo prie auksinių Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalių.

Iš Biržų kilęs specialistas 1979–1989 m. treniravo Kauno „Žalgirį“ ir su juo tris kartus laimėjo aukso medalius (1985–1987 m.) Sovietų Sąjungos krepšinio čempionate.

Neatsiejama pergalių dalis V. Garasto komandose buvo ir R. Kurtinaitis.

Taiklumu pasižymėjęs žaidėjas apie savo buvusį trenerį atsiliepė tik gražiausiais žodžiais.

[[ge:lrytas:lrytas:42763781]]

„V. Garastas nugyveno prasmingą ir ilgą gyvenimą, kuris buvo surištas su sportu. Jis buvo vienas iš mano trenerių, kuris davė daug, ką aš dabar gyvenime turiu pasiekęs.

Jis žmogus iš didžiosios raidės. Labai geras, supratingas žmogus, geras treneris. Didelė netektis Lietuvos krepšiniui.

Dar neseniai teko su juo susitikti „Krepšinio namuose“, pabendravome, turėjo gerą humoro jausmą“, – trečiadienį portalui Lrytas kalbėjo R. Kurtinaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:40175258]][[ge:lrytas:lrytas:42763433]][[ge:lrytas:lrytas:42764515]]

66-erių krepšinio specialistas atskleidė, kad dar šiandien buvo suplanavęs susitikimą su V. Garastu, bet ryte jį pasiekė žinia apie netektį.

R. Kurtinaitis atsiduso: susitikimas, kurio jis itin norėjo – neįvyko.

„Liūdna, nes vakar su Dariumi Lukminu ir Aleksandru Kosausku buvome sutarę šiandien jį aplankyti, bet gavau žinutę iš slaugos namų, kad jis mirė... Gaila, kad nespėjau pasimatyti... Čia labai gaila, bet ką padarysi...“, – atviravo R. Kurtinaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:42764858]]

Saldžias pergales jis su V. Garastu skynė ne tik Kauno „Žalgiryje“, bet ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.

Kartu su V. Garastu R. Kurtinaitis laimėjo du olimpinius bronzos medalius (1992 m., 1996 m.) bei tapo Europos krepšinio vicečempionu (1995 m.).

„Jis buvo labai protingas, apsiskaitęs, su juo galėjai diskutuoti bet kokia tema. Labai geras specialistas, gerai išmanė krepšinio niuansus. Su juo nuėjome ilgą kelią ir iškovojome puikias pergales tiek „Žalgiryje“, tiek olimpiadose ar Europos čempionatuose.

Žmogus iš didžiosios raidės. Noriu perduoti užuojautą jo šeimai. Netekome gero žmogaus“, – tęsė dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris.

[[ge:lrytas:lrytas:42764859]]

Portalas Lrytas R. Kurtinaičio paklausė, koks jo ryškiausias prisiminimas, susijęs su V. Garastu.

Po šio klausimu Kurtis nusikėlė prisiminimais į savo karjeros pradžią.

„Kai žaidžiau Maskvos CSKA, 1982 metais, jis buvo pirmas, kuris pakvietė mane į „Žalgirį“. Iš pradžių dirbant su juo reikėjo truputį kantrybės, bet po pusmečio visa mano karjera ir atsiskleidė.

[[ge:lrytas:lrytas:42764861]]

Ką pasiekiau, esu dėkingas jam. Būtent jo dėka prasidėjo mano, kaip krepšininko kelias. Dar ir dabar, kaip treneris, daug dalykų esu pasiėmęs ir naudoju iš jo ir daugelis tų dalykų pasiteisino.

Paminėsiu jo žodžius: „Kiek besikeistų krepšinis, žaidėjas vis tiek turi mokėti bėgti, šokti ir mesti“. Šie dalykai yra krepšinyje nepakeičiami. Juos man treneris ir įskiepijo“, – užbaigė R. Kurtinaitis.

R. Kurtinaitis dar šiandien planavo susitikti su V. Garastu: „Gaila, nespėjau...“