Prieš dvikovą „Žalgirio“ arenos kūbe buvo parodytas trumpas filmukas apie V. Garasto pagerbimą arenoje, o po to visų 15 tūkst. sirgalių ir žaidėjų buvo paprašyta pagerbti Anapiln iškeliavusį trenerį tylos minute.
1979–1989 metais V. Garastas stovėjo prie reprezentacinės mūsų šalies klubinės komandos – Kauno „Žalgirio“ vairo.
Jo treniruojamas Kauno „Žalgiris“ SSRS vyrų krepšinio čempionatuose tris kartus laimėjo aukso (1985–1987 metais), penkis kartus sidabro (1980, 1983, 1984, 1988, 1989 metais) medalius, o 1986 metais į Lietuvą parvežė Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.
V. Garastas pasiekė istorinių laimėjimų vadovaudamas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei (1992–1997 metais). Jo suburta pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo rinktinė 1992 metais Barselonos olimpinėse žaidynėse pasipuošė bronzos medaliais.
1995 metais V. Garasto vyrai tapo Europos čempionato sidabro medalio laimėtojais, o po metų – 1996-aisiais dar kartą užkopė ant prizininkų pakylos Atlantos olimpiadoje.
2003–2011 metais V. Garastas ėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas. Treneriui už išskirtinius nuopelnus buvo suteiktas Kauno ir Biržų miestų garbės piliečio vardas.
