Lrytas žiniomis, Moterų Lietuvos krepšinio lyga (MLKL) šiuo metu yra išties prastoje situacijoje: lygą slegia didžiulės skolos, ji nebeturi nei vadovų, nei generalinio rėmėjo, o visame šiame paveiksle kyšo Mindaugo Balčiūno ir Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) ausys bei netesėti pažadai.
LRT žurnalistė Gintarė Grikštaitė prieš porą dienų skelbė, kad MLKL skolos siekia 100 tūkst. eurų. Lrytas šaltinių duomenimis, skola šiuo metu yra ir dar kiek didesnė, o ji nekontroliuojama gali augti ir toliau.
Vis dėlto ši situacija nėra paprasta – už visko slypi nesutarimai, įvairios kalbos, interesų konfliktai, o galiausiai nemažai dalykų atsiremia ir į ALK ir jos veiksmus. Bet apie viską – nuosekliai.
Krepšininkė K. Nacickaitė – apie skandalą su R. Javtoku ir per dvi šalis padalintą šeimą
Lygos veidą pakeitęs sprendimas
MLKL šiuo metu nebeturi vadovų: gegužės mėnesį iš savo pareigų pasitraukė iki tol trejus metus lygos direktoriumi dirbęs krepšininkės Justės Jocytės tėtis Alvydas Jocys. Tą patį mėnesį iš pareigų pasitraukė ir lygos prezidentas Arvydas Klovas, iki tol savo vadovaujamos UAB „Osteca“ įmonių grupės, kuriai priklauso prekinis ženklas „SMART WAY“, asmenyje buvęs ir generaliniu lygos rėmėju.
Kartu su A. Klovo išėjimu lyga neteko ir didžiosios dalies iki tol kasmet turėtų pajamų. Prieš trejus metus buvo pasirašyta sutartis pagal principą „3+3“, o būtent po pirmųjų trejų metų generalinis lygos rėmėjas ir pasitraukė. Tiek A. Jocys, tiek A. Klovas lygoje dirbo tris sezonus: nuo 2023-iųjų iki 2026-ųjų.
Susiję straipsniai
Viena pagrindinių lygos rėmėjų yra ir Asociacija „Lietuvos krepšinis“, kuri tarp rėmėjų turėtų išlikti.
2023-iaisiais situacija buvo sunki. Lrytas šaltiniai teigia, kad ji buvo tiek sunki, kad kai kurioms komandoms reikėjo lygos paramos, kad išgyventų, o tarp tokių klubų – ir ne pačios mažiausios komandos. Per šiuos trejus metus lygai teko finansuoti net ir kai kurių B diviziono komandų aprangas.
Tuo metu lyga jau turėjo skolų, vėliau kasmet buvo „išeinama ant nulio“.
Viena pagrindinių naujovių lygoje šiuo laikotarpiu buvo televizinės transliacijos. Jei iki tol MLKL kovas buvo galima stebėti tik internetu, pastaruosius dvejus metus siekiant pritraukti žiūrovų ir pagerinti lygos matomumą stipriausio Lietuvos moterų krepšinio čempionato kovas buvo galima išvysti ir TV6 kanalu. Būtent šis ėjimas ir sukėlė daug neramumų lygos viduje.
Norint lygą kokybiškai pateikti žiūrovui televizijos transliacijų metu, buvo būtini pokyčiai arenose, tarp kurių – ir reklaminiai LED ekranai. Kai kurie klubai kaip Vilniaus „Kibirkštis-TOKS“ ar Šiaulių „Šiauliai-Vilmers“, kurie rungtyniauja vienose žymiausių šalies arenų, juos gaudavo kartu su arenos nuomos paketu, kitiems klubams teko ieškoti sprendimų.
Būtent šis reikalavimas ir sukėlė daug audrų lygos viduje. Buvo susidurta ir su reprezentatyvių arenų trūkumu bei nenoru ar negalėjimu į jas persikelti, ir su televizinių reikalavimų išpildymo sunkumais.
Netesėti pažadai
Ilgainiui buvimas televizijos ekranuose turėjo savo kainą. Mažais biudžetais operuojantiems ir centą prie cento skaičiuojantiems klubams televizinių transliacijų našta pasidarė per sunki, o kai kada buvo nevykdomi įsipareigojimai, teigia Lrytas šaltiniai.
2025-26 metų sezono viduryje lygoje gimė siūlymas nebetęsti televizijos transliacijų, taip sumažinant finansinę naštą klubams ir išsaugant lygos finansinį tvarumą. Vis dėlto, Lrytas šaltinių teigimu, tuo metu lygos gelbėti stojo Asociacija „Lietuvos krepšinis“ (ALK).
ALK su jos prezidentu Mindaugu Balčiūnu priešakyje lygai pažadėjo padengti televizijos transliacijoms skirtas išlaidas. MLKL ir toliau buvo galima matyti TV6 eteryje, komandos rungtyniavo toliau.
Nors papildomi pinigai buvo pažadėti, jų lyga taip ir nesulaukė, o tai dar labiau padidino jau ir taip iki tol turėtą skolą. Skolos vilkosi ne vieną mėnesį, o galiausiai lyga sezoną baigė žymiai didesnėje duobėje, nei buvo planuota.
Galiausiai liko neišmokėti atlyginimai ir lygos darbuotojams, ir pačiam lygos direktoriui A. Jociui.
Gražios ALK kalbos, vizijos ir pažadai yra dažnai minimi lygoje. Visgi, kaip rodo skaudi realybė, jiems neretai nelemta išsipildyti.
Liko nepatenkinti
Lrytas šaltinių duomenimis, lygos direktoriui A. Jociui buvo iškomunikuota, kad klubai buvo nepatenkinti jo darbu. Tuo tarpu kitoje barikadų pusėje buvo jaučiamas sentimentas, kad patys klubai nesiėmė pakankamo kiekio veiksmų, kad lyga judėtų pirmyn.
Jau sezono metu lygoje sugriaudėjo Perkūnas – vieša tapo istorija apie didžiulius MKK „Panevėžio“ klubo finansinius sunkumus bei žaidėjų, ypač užsieniečių, patiriamus vargus. Galiausiai Panevėžio ekipa antrojoje sezono pusėje į rungtynes siųsdavo vos po 6-7 krepšininkes, o kiekvienos rungtynės baigdavosi milžiniškais ir nepadoriais skirtumais.
Sezono metu taip pat įvyko ir istorija, kai iš pradžių rungtynės buvo atšauktos, o vėliau galiausiai sužaistos.
Vienvaldė turnyrinės lentelės lyderė Vilniaus „Kibirkštis“ „Open Smart Way MLKL“ ketvirtfinalio serijoje žaidė su Alytaus „ALYTAUS-GUT.LT“ komanda. Po pirmųjų rungtynių, kuriose lengvą pergalę rezultatu 97:40 šventė vilnietės, Alytaus krepšininkės važiuoti į sostinę atsisakė.
„Kibirkštis“ iš pradžių pasiskelbė patekusios į finalo ketvertą. Visgi jau po dienos teko šį įrašą socialiniuose tinkluose ištrinti, nes galiausiai buvo pasistengta, kad rungtynės įvyktų. Į „Active Vilnius“ areną atvyko vos 6 krepšininkės iš Alytaus, o rungtynės baigėsi rezultatu 139:53.
Klubų vadybinių išteklių, o kartais ir tiesiog paprasčiausio noro, trūkumas buvo jaučiamas visoje lygoje, teigia Lrytas šaltiniai.
Jeigu lygos atstovai pasigedo klubų pastangų tiek organizuojant finansus, tiek ir krepšinio frontą, klubams labiausiai įstrigo vasario mėnesį Klaipėdoje surengtas Karalienės taurės finalo ketvertas.
Jo metu lygos iniciatyva buvo pastatyta speciali scena su ekranais, investuota į šou elementus, reklamą. Visgi šis sprendimas, kaip teigia Lrytas šaltiniai, lygą nugramzdino į dar didesnes skolas, o jo nesupratęs liko ir ne vienas lygos klubas, tai argumentavęs, kad buvo „gyvenama ne pagal savo kišenę“.
Lrytas duomenimis, vienas labiausiai šurmulį lygoje kėlusių klubų buvo Kauno „Aistės-LSMU“, kuriam jau daugiau nei dešimtmetį vadovauja dabartinis Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) direktorius Petras Aleksonis.
P. Aleksonis – ilgametis Mindaugo Balčiūno bendražygis. Jis buvo minimas ir kelių žiniasklaidos priemonių 2024-aisiais atliktame tyrime apie su M. Balčiūnu susijusias finansines operacijas.
Būtent M. Balčiūnas ir informavo MLKL direktorių Alvydą Jocį, kad klubai yra nepatenkinti lygos vadovybės darbu.
Kas toliau?
Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ vizijoje – aštuonių komandų lyga, kurioje gyvuotų profesionalių komandų ir komandų, sudarytų iš jaunų žaidėjų, mišinys. Visgi šiai idėjai nepritarė tiek lyderiaujantys lygos klubai, tiek ir ankstesnė lygos vadovybė.
Lyderiaujančių klubų pagrindinis motyvas yra paprastas: jau dabar nemaža dalis rungtynių baigiasi nepadoriais skirtumais, todėl atvedus dar komandą ar dvi, kurių lygis tikrai nesiektų norimo, nei lyga, nei pačios komandos nuo to nelaimėtų, o ir žiūrovą pritraukti žiūrėti tokias rungtynes būtų itin sudėtinga.
Po sezono vykusiame lygos klubų pasitarime buvo diskutuojama ir apie nesutarimus lygos viduje sukėlusias televizijos transliacijas. Lrytas žiniomis, buvo diskutuojama apie televizinių transliacijų nutraukimą, o su tokia idėja nesutiko bent du klubai.
LRT žurnalistė Gintarė Grikštaitė skelbė, kad lygos vadovavimą perims ilgametė Lietuvos krepšinio funkcionierė Audra Ginelevičienė, moterų lygai vadovavusi 2001-2018 metais, o praėjusį sezoną dirbusi Kėdainių „Nevėžio“ klube.
Lrytas žiniomis, šiuo metu toks pokytis dar nėra oficialus, tačiau tikėtina, kad lygos vadovės pareigas su M. Balčiūno palaiminimu perims būtent A. Ginelevičienė, sulaukiusi palaikymo iš lygos klubų.
Tikimasi, kad nauja lygos vadovybė atneš naujų vėjų ir idėjų į moterų krepšinį bei padės išspręsti lygą užlaužusias didžiules skolas, mat lygoje vyrauja sentimentas, kad nepaisant kalbų, jog moterų krepšinis yra ALK prioritetas, dabartinė situacija, kaip Lrytas apibūdino vienas iš klubų atstovų, reikalauja defibriliatoriaus.
Laikinai einanti pareigas lygos direktorė Martyna Kravčenkaitė portalui Lrytas detaliau situaciją komentuoti atsisakė.
Šią savaitę Moterų Lietuvos krepšinio lygos oficialus puslapis yra nepasiekiamas.









