Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio klausimas kol kas išspręstas – Rimas Kurtinaitis lieka poste ir vadovaus komandai mažiausiai iki 2027 m. pasaulio čempionato atrankos ciklo pabaigos.

Bet oficialus pranešimas užbaigė tik vieną šios istorijos dalį. Kodėl Mindaugo Balčiūno vadovaujamai asociacijai „Lietuvos krepšinis“ (ALK) prireikė tiek blaškymosi, viešų prieštaravimų ir kalbų apie galimus trenerio įpėdinius, kad galiausiai būtų sugrįžta prie sprendimo, kurį buvo galima priimti gerokai anksčiau?

Po pirmojo atrankos etapo finišo R.Kurtinaitis ir jo asistentas T.Pačėsas buvo įteikę atsistatydinimo prašymus. ALK vadovybė jų iškart nepatenkino ir paprašė laiko apsvarstyti situaciją.

Praėjusį penktadienį ALK vykdomasis komitetas vienbalsiai pareiškė pasitikėjimą R.Kurtinaičiu ir pasiūlė jam tęsti darbą. Šeštadienį treneris sutiko.

[[ge:lrytas:lrytas:42918783]]

Formaliai viskas atrodo tvarkingai, bet iki šio sprendimo eita taip, kad pasitikėjimo demonstravimas labiau priminė mėginimą užgesinti pačių įžiebtą gaisrą.

Dar prieš galutinį R.Kurtinaičio apsisprendimą viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus jo įpėdinius. Buvo minimos D.Adomaičio, D.Songailos, G.Žibėno pavardės, kalbėta ir apie Kauno „Žalgirio“ trenerių štabą.

ALK prezidentas vėliau tvirtino, kad realiai buvo kalbėta tik su D.Songaila. Jei tai ir tiesa, bendras įspūdis nesikeičia.

[[ge:lrytas:lrytas:43262298]][[ge:lrytas:lrytas:43282999]][[ge:lrytas:lrytas:43304716]][[ge:lrytas:lrytas:43303735]]

Oficialiai ALK teigė norinti, kad R.Kurtinaitis liktų. Tuo pat metu buvo tikrinama, ar kitas treneris sutiktų perimti rinktinę. Net jei tai buvo tik atsarginio scenarijaus paieška, toks procesas parodė, kad šalies krepšinio vedliai patys iki galo nežinojo, kuriuo keliu nori eiti.

Dabar neišvengiamai kyla nepatogus klausimas: ar R.Kurtinaitis liko todėl, kad ALK vadovybė juo iš tiesų tvirtai tiki, ar ir todėl, kad greitai rasti tinkamą pamainą pasirodė sunkiau, nei galėjo atrodyti?

Šis klausimas trenerį lydės bent iki pirmųjų antrojo etapo rungtynių. Jeigu Lietuvos rinktinė rugpjūčio pabaigoje sėkmingai sužais su Turkija bei Bosnija ir Hercegovina, dabartinis chaosas bus pamirštas. Pergalės sporte išsprendžia daug valdymo ir komunikacijos problemų.

Jei rezultatai bus prasti, visa ši istorija sugrįš su dar didesne jėga. Tuomet bus klausiama, kodėl ALK nepriėmė trenerio atsistatydinimo, kodėl pasiūlė jam tęsti darbą ir ar vykdomojo komiteto pasitikėjimas buvo tikras strateginis sprendimas, o ne išeitis, likusi nesulaukus norimo atsakymo iš galimo įpėdinio.

R.Kurtinaitis savo sprendimą paaiškino atvirai. Jis pripažino, kad po pralaimėjimo Italijoje buvo daug emocijų ir išgyvenimų, o atsakomybė už komandos nesėkmes pirmiausia tenka treneriams.

Kartu R.Kurtinaitis teigė jaučiantis stiprų krepšinio bendruomenės palaikymą ir didelį įsipareigojimą Lietuvos krepšiniui.

R.Kurtinaitis nėra treneris, kuris lengvai pasitrauktų iš kovos, ypač tada, kai rinktinės padėtis sudėtinga, bet dar ne beviltiška. Tačiau antrajame atrankos į pasaulio čempionatą etape kiekvienas likęs mačas lietuviams gali tapti lemiamas.

Padėtį sunkina ir galima rinktinės sudėtis. Skelbiama, kad rugpjūčio pabaigos rungtynėse gali nežaisti J.Valančiūnas, abejojama ir dėl NBA talentų M.Buzelio bei K.Jakučionio atvykimo.

Treneriui vėl teks spręsti riboto žaidėjų pasirinkimo ir trumpo pasirengimo problemas, tik spaudimas bus dar didesnis. Po pralaimėjimo Italijoje ir atsistatydinimo prašymo kiekvienas R.Kurtinaičio sprendimas bus vertinamas griežčiau. Kiekviena nesėkminga rungtynių pabaiga bus siejama ne tik su konkrečiu maču, bet ir su ALK sprendimu palikti trenerį poste.

Todėl M.Balčiūnas negali elgtis taip, tarsi paskelbus apie R.Kurtinaičio pasilikimą visas darbas jau būtų atliktas.

Chaosas dėl trenerio stipriai smogė ALK vadovybės įvaizdžiui. Viešai deklaruotas pasitikėjimas R.Kurtinaičiu susipynė su pokalbiais apie galimą jo pamainą, todėl galutinis sprendimas labiau priminė blaškymosi pabaigą nei tvirtą pasirinkimą.

Svarbu ir tai, ar pats pasirinkimas buvo teisingas. Galbūt problema yra ta, kad R.Kurtinaičio krepšinio idėjos ir darbo metodai dabartinėje rinktinėje paprasčiausiai nebeveikia?

Jis neabejotinai yra viena ryškiausių Lietuvos krepšinio asmenybių, sukaupusių milžinišką patirtį. Bet praeities nuopelnai savaime negarantuoja, kad treneris tebėra tinkamiausias žmogus rinktinei, kurią būtina pritaikyti prie vis greitesnio ir lankstesnio šiuolaikinio žaidimo.

Pralaimėjimas Islandijai, kai buvo iššvaistyta 21 taško persvara, ir vėlesnės nesėkmės verčia klausti, ar R.Kurtinaitis dar pajėgia suteikti komandai aiškią kryptį. O gal jo autoritetas ir ankstesni laimėjimai tik atitolina akimirką, kai teks pripažinti, kad ryžtingi sprendimai jau turėjo būti padaryti?

Asociacija „Lietuvos krepšinis“ dabar pasirinko tęstinumą. Tai savaime nėra blogas žingsnis – trenerio keitimas likus kelioms savaitėms iki lemiamo atrankos etapo taip pat būtų didžiulė rizika, tačiau ALK valdymo problemos niekur nedingo.

R.Kurtinaitis liko poste, o vykdomasis komitetas vienbalsiai išreiškė jam pasitikėjimą. Vadinasi, artimiausios rungtynės parodys du dalykus: ar treneris dar pajėgia pakeisti rinktinės žaidimą ir ar šalies krepšinio vadovybė pagrįstai nusprendė juo pasitikėti.

Lietuvos krepšinio chaose – du esminiai klausimai apie R. Kurtinaitį ir M. Balčiūną (3)