Rimas Kurtinaitis į viešbutį Birštone atvyko vienas pirmųjų ir interviu tikino, kad džiaugiasi tais, kurie sutiko padėti komandai. Taip pat jis prakalbo ir apie savo buvusį atsistatydinimą po pralaimėjimo Italijai bei teisinosi dėl savo asmeninių sveikatos problemų.
Pirmajame atrankos į pasaulio čempionatą etape Lietuva pasiekė 3 pergales ir 3 nesėkmes, dukart nusileidusi Italijai. Norint patekti į planetos pirmenybes, antrajame atrankos etape reikia užimti bent trečiąją vietą J grupėje. kol kas šioje grupėje pirmauja turkai, po to žengia italai ir treti – serbai.
Susiję straipsniai
Artėjančiame lange mūsiškiai rugpjūčio 28 d. išvykoje grumsis su Turkija, o rugpjūčio 31 d. namie susitiks su Bosnija ir Hercegovina.
– Kaip vertinate sąrašą ir tuos žaidėjus, kurie atvyks į Birštoną?, – buvo paklaustas prieš treniruočių stovyklą rinktinės strategas Rimas Kurtinaitis.
– Kaip vertinu? Gerai. Labai dėkingas, kurie atvažiavo ir atvyks. Puikiai žinome kitų situaciją – daugelis kandidatų keitė klubus, reikėjo pervažiuoti su šeimomis į kitas vietas ir todėl atsiprašė iš šio FIBA „lango“. Surinkome, ką surinkome ir su tais žaisime.
– Matėme tuos atsisakiusius – iš esmės, yra vos ne 17 pavardžių, kurios galėjo būti šioje rinktinėje. Kaip paaiškinsite tokius masinius atsisakymus?
– Man nėra ką aiškinti – tokių dalykų nekomentuoju. Su kiekvienu iš jų aš kalbėjausi, žmonės turi atsisakymo motyvus, o aš džiaugiuosi tais, kurie atvyksta. Per mano jau dvejų metų vadovavimą nacionalinei ekipai, tai jau penkta skirtinga rinktinė.
Pamenate, į Europą važiavome turėdami šešis naujus žaidėjus ir, mano galva, tikrai gerai pasirodėme pirmenybėse. Manau, kad susirinkome kiek anksčiau, kad pasportuotume, o po to sužaisime.
– Kaip vertinate Kasparo Jakučionio, Mato Buzelio ar Jono Valančiūno atsisakymus padėti rinktinei?
– Kasparas žais rinktinėje visada – iš jo išgirdau, kad jis labai nori žaisti nacionalinėje ekipoje, tačiau turi viską suderinti su naujuoju NBA klubu. Kaip žinia, jis vasarą pervažiavo į Milvokį.
Parašiau žinutę „Bucks“ treneriui, jis atsakė, kad klubas sprendžia šiuos dalykus, bet dabar jam reikia priešsezonines treniruotes turėti. Ten viskas startuos rugsėjo 5 dieną. Tai žaidybiniai niuansai.
Su Jonu Valančiūnu kalbėjausi, tai jis pasakė, kad turi šeimyną iš NBA persivežti, žiūrėti vaikams mokyklą – tai papildomi reikalai.
Aš apskritai suprantu visus žaidėjus, kurie eilę metų atiduoda viską rinktinei, jie gali turėti savo motyvų, jiem sunku visada būti rinktinėje. Bet noriu pasakyti, kad surinkome neblogą komandą, jauną komandą, žaisime.
– Kokias išvadas jūs pats pasidarėte po akistatos su Italija?
– Buvo daug žiniasklaidos... Kiekvieną mačą – ar laimėtą, ar pralaimėtą, galima sužaisti geriau. Išvados buvo padarytos: gal reikėjo tam tikrus momentus sužaisti kitaip.
Tačiau nepritarsiu tiems krepšinio specialistams, kurie peržiūrėję po dviejų savaičių įrašą kalba, kad reikėjo paimti toje minutėje pertraukėlę, ten reikėjo keitimą padaryti. Mes visi žinome, kad idealių rungtynių nebūna – tos rungtynės nebuvo idealios.
G. Bitvinsko nuotr.
– Mindaugas Balčiūnas tikino, kad jūs buvote parašęs atsistatydinimo pareiškimą.
– Yra reikalai, kuriuos turi padaryti. Ir aš pats save vertinu, vertinu komandos pasirodymą. Tai nebuvo patenkinamas pasirodymas.
Na, teisingiau, tai nebuvo toks pasirodymas, kurio galima buvo tikėtis. Ir todėl atsistatydinau. Galimai neatsirado kitų trenerių, kurie norėtų perimti rinktinę.
Negalėjau kitaip pasielgti: M. Balčiūnas vėl kreipėsi į mane, kad toliau dirbčiau, negalėjau palikti ir priėmiau sprendimą, kad tęsiu darbą. Kiek reikės, tiek ir dirbsiu.
– Ar bus pokyčių trenerių štabe?
– „Išbyrėjo“ mūsų skautingo žmonės. Tad paprašėme pagalbos pas Aurimą Jasilionį, nes jis dirbo su manimi taip pat prie skautingo, taip pat paprašėme Vido Ginevičiaus padėti. Tad problemą išsprendėme.
– Dar anksčiau kalbėjote, kad nematote Donato Motiejūno Lietuvos rinktinėje. Dabar jis yra. Kas pasikeitė?
– Kalbėjau apie tą rinktinę, nes nemačiau jo penktuoju numeriu. Tačiau jis profesionalas ir dabar jis reikalingas komandai.
Jis sportuoja vasarą, prižiūri savo kūną – tokio sportuojančio lyderio mums reikia ir džiaugiuosi, kad jis nelaiko kažkokių nuoskaudų dėl buvusių etapų ir jis atvyks padėti komandai.
G. Bitvinsko nuotr.
– Ar keisis ekipos žaidimo braižas ar filosofija?
– Žinoma, kad keisis. Turėsime daugiau jaunų žaidėjų, ne itin patyrusių žaidėjų. Todėl teks ir agresyviau kovoti gynyboje.
– Ar tiesa, kad praėjusią savaitę jums buvo nustatytos sveikatos problemos, kurios turės įtakos darbui rinktinėje?
– Ne. Įtakos neturės. Bet sveikatą tikrinuosi vieną-du kartus per metus ir ji yra normali.
– Prieš rinktinės darbus vyksta visos rinktinės medicininė patikra. Ar rinktinės daktaras jūs ištyrė?
– O kodėl jis turėtų mane tikrinti? Aš atsakau už save – žaidėjai daro tyrimus rinktinėje, aš savo darau.
– Bet informavote apie savo sveikatą asociaciją „Lietuvos krepšinis“?
– Taip. Širdies problemų aš jau turiu apie 20 metų. Jei galėčiau pasakyti, tai gal ir pasakyčiau, kad kiti mano amžiaus buvę krepšininkai turi rimtesnių problemų. Šiuo metu neturiu sveikatos problemų.
G. Bitvinsko nuotr.
– Buvo gandų, kad po mačo su Italija tarp jūsų ir J. Valančiūno įvyko konfliktas. Tai susiję su tuo, kad dabar jo rinktinėje nėra?
– Aš neturiu jokio konflikto su Jonu. Mes su Jonu kalbėjome dėl žaidimo ir viskas.
- Buvo kalbų, kad Linas Kleiza buvo labai nepatenkintas po pirmojo atrankos etapo komanda.
– Tai jūs ir klauskite Lino. Mes visi buvome nepatenkinti. Bet turime šansą ir bandysime jį išnaudoti.
– Ar ilgai galvojote apie atsistatydinimą?
– Jis atėjo natūraliai. To rezultato, kurio buvo tikėtasi – nebuvo, tad visiškai automatiškai padariau sprendimą. Jis nėra kažkoks ypatingas. Deja, niekas nenorėjo paimti komandos, teko sugrįžti.
– Artimiausi varžovai – turkai ir bosniai. Tai stiprios Europos ekipos. Kiek svarbu žaisti kontrolinį mačą su visiškai kito plano ekipa – NCAA komanda?
– Taip, tai kito stiliaus komanda. Mes dar norime sužaisti su estais, kurie yra europiečiai. Norime su jais pakovoti, kad išliktų žaidybinis ritmas. Taip, NCAA komanda žaidžia visiškai kitą krepšinį, turi kitą stilių – žaidimas bus greitesnis. Taip pat nežinau, kokia ten bus sudėtis – bet mums reikia tokių rungtynių.
– Ąžuolas Tubelis yra vienas iš rinktinės lyderių. Ko galėtų pasimokyti kiti žaidėjai iš šio krepšininko?
– Niekada neturėjau problemų su situacijų paaiškinimu per treniruotes ir mačus. Jo darbo etika – aukščiausios klasės, jis niekada nesakė „nenoriu“ ar dar kažką.
– Buvo abejonių dėl Pauliaus Valinsko atvykimo. Jis bus stovykloje?
– Jis bus, bet turi šiokių tokių sveikatos problemų. Čia į tą klausimą apie rinktinės mediko sveikatos apžiūrą.
– Treneri, per pastarąjį mėnesį buvo daug kritikos asociacijos darbui. Kaip jūs žvelgiate į šią situaciją ir į asociacijos darbą?
– Aš tokių dalykų iš viso nekomentuoju. Noriu nuo visų šitų dalykų atsiriboti, aš nekariauju jokių karų.
Aš esu treneris, mane pasamdė dirbti savo darbą ir aš jį dirbu. Aš samdomas treneris. O apie asociacijos veiklą – gerai jie dirba ar blogai – tegu sprendžia kiti arba rezultatai. Aš nenoriu daryti jokių pareiškimų.
– Kalbant apie asociaciją, per trenerių pristatymo konferenciją Mindaugas Balčiūnas sakė, kad išreiškia jums visišką pasitikėjimą. Tačiau dabar pats sakote, kad grįžote tik todėl, jog kiti treneriai atsisakė. Ar jaučiate tą absoliutų vienpusišką pasitikėjimą, kai žinote, kad prieš tai buvo kalbamasi su kitais?
– Tai yra natūralus dalykas – kalbėtis su kitais treneriais. Aš skaičiau tuos komentarus, kodėl jie lietuvių atsisakė.
Visi Lietuvos treneriai turi darbus Europos taurėse, klubai moka pinigus, jiems reikia ruoštis sezonams. Aš suprantu klubus, jie moka pinigus ir nori matyti trenerius pas save.
Šiuo metu situacija yra tokia. Į mane kreipėsi dar kartą, paprašiau paros pagalvoti, pasitarti su savimi. Reikėjo išsiaiškinti su savimi.
Nemačiau kito kelio, nes pats visus agituoju atstovauti Lietuvai, žaisti už Lietuvą. Palikti rinktinę be trenerio tokiu sunkiu metu, tikrai labai sunkiu, negalėjau, man būtų buvę nepriimtina. Todėl nusprendžiau grįžti ir padėti rinktinei.
– Treneri, žinome, kad jums rūpi Lietuvos krepšinis. Ar pavyksta rasti tą vidinę ramybę už krepšinio aikštelės ribų ir tiesiog pabūti su savimi?
– Taip. Turbūt norite paklausti, kaip jaučiuosi? Jaučiuosi gerai, bet ne taip blogai, kaip jūs norėtumėte (šypsosi).
Esu geros ar normalios sportinės formos. Visi turime gerų ir blogų etapų, bet jaučiuosi pakankamai stiprus, kad vadovaučiau rinktinei.
– Kodėl sakote, kad mes norime, jog jūs blogai jaustumėtės?
– Na, aš sekiau spaudą.