„Monaco“ ekipa keletą metų buvo laikoma viena stipriausių Eurolygoje, o dar prieš metus ji Eurolygos finale varžėsi su Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama Stambulo „Fenerbahce“. Visgi šiuo metu komanda yra ant žlugimo ribos – jai neleista dalyvauti Prancūzijos aukščiausioje lygoje, sudėtyje šiuo metu yra vos keletas žaidėjų, o neaiškumu nepatenkinti krepšininkai ieško, kaip palikti komandą.
„Viskas buvo puiku iki gruodžio. Pinigai laiku ir skrendam... Visus metus skraidėm privačiai, net neįsivaizduoju, kaip. Pinigai laiku, komandoje atmosfera puiki, žaidžiam gerai, Eurolygoj laimėjom gal 6 ar 7 mačus iš eilės, dalinomės pirmą vietą su Valensija – kažkas tokio. Bet kažkur apie gruodį pradėjo vėluoti algos – mėnesį, pusantro. Man su tuo yra viskas gerai. Čia normalus dalykas, neimsim dabar ir nekelsim šurmulio, nes mus visokiausiais būdais gina tiek ELPA, tiek Prancūzijos žaidėjų asociacija, klubas vis tiek turės sumokėti“, – aiškino serbas.
Kadaise tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“ rungtyniavęs gynėjas atskleidė, kad visko buvo tiek daug, kad laisvai apie tai parašytų knygą.
Susiję straipsniai
„Kalbos prasidėjo, kai prasidėjo pralaimėjimai. Jie prasidėjo su pralaimėjimu „Zvezdai“. Keliaujam į Madridą ir aš galvoju: „Blemba, pralošėm „Zvezdai“, žaidžiam prieš „Realą“, čia lengvai galim pralošt dvi iš eilės.“ Keliaujam į Madridą ir visi atsipalaidavę, visi elgiasi tarsi nieko nebūtų nutikę, tarsi ką tik nepralaimėjom. Nežinau, gal aš daugiau patirties turiu ir žinau, kaip viskas gali pradėt važiuoti žemyn. Turim dvigubas savaites, gali per jas turėt 0-4 ir kristi už play-in'o ribos.
Žiniasklaidoj jau buvo kalbos, kad esam finansinėj krizėj, bet pergalės tai maskavo. Kai prasidėjo pralaimėjimai, rūbinėj prasidėjo abejonės. Žaidėjai tarpusavy šnekėjosi: „Streikuojam? Nežaidžiam kitų? Nesitreniruojam?“ Nors viskas vėlavo tik mėnesiu, kas – pasikartosiu – nėra kažkas ypatingo. Patekom į duobę. Viską, kas vyko, reikėjo užsirašyti, nes visų detalių jau nebeprisimenu, bet viskas buvo labai chaotiška.
Buvo daug situacijų, kurios negalvojau, kad gali nutikti profesionaliam klube, – pripažino N. Nedovičius. – Kita vertus, buvom pirmi Prancūzijos lygoj, laimėjom supertaurę, vasarį laimėjom ir taurę, tai tas viską kažkiek maskavo. Eurolygoje laikėmės ties atkrintamųjų riba. Visko buvo labai daug, tiek įdomybių pilna, kad knygą galėčiau parašyt. Galiausiai – keturi titulai, istorinis sezonas. Niekas Prancūzijoj iki tol nebuvo laimėjęs keturių titulų. Gerai, supertaurę ne visada žaidė, bet žvelgiant techniškai to nebuvo buvę.“
Tinklalaidės metu 35-erių gynėjas prakalbo ir apie jį itin nustebinusį komandos draugo elgesį.
Pasak N. Nedovičiaus, „Monaco“ superžvaigždė ir vienas geriausių visų laikų Eurolygos krepšininkų Mike'as Jamesas, kitą sezoną rungtyniausiantis Stambulo „Anadolu Efes“ klube, buvo gana neįprasta asmenybė.
Serbas nupasakojo situaciją, kuomet Eurolygos atkrintamųjų metu komandos lėktuve buvo kilęs konfliktas, mat į M. Jameso vietą buvo atsisėdęs kitas žmogus – „Monaco“ puolėjas Alpha Diallo, kurio vietą užėmė Elie Okobo, nes lėktuve buvo žymiai daugiau žmonių nei įprastai, kadangi kartu skrido ir sirgaliai, ir žiniasklaida.
„Mike'as prieina ir sako: „Kas čia? Kas čia vyksta?“ Net nežinojom, kaip tai išspręsti, – prisiminė N. Nedovičius. – Sakom: „Duok mums dvi-tris minutes, mes juos perkelsim į priekį, podkasteriai, klubo draugeliai galės sėdėt kartu, viską suorganizuosim.“ Realiai Alpha turėjo persėst viena vieta į priekį, Ellie – taip pat, bet tai kokias 15-20 sekundžių nevyko ir Mike'as supyko. Ir toj kelionėj ne visi buvom. Bet čia gal pats paprasčiausias pavyzdys iš to, kas vyko tame sezone. Pusryčiaujant jau nebebuvo bėdų.“
M. Jameso manieros ir elgesys buvo neįprastas ir prieš rungtynes. Toks neįprastas, kad tai šokiravo N. Nedovičių.
„Tame pasaulyje, kuriame aš užaugau, kaip aš buvau mokomas, kokią patirtį kaupiau per eilę metų, maniau, kad taip elgtis yra pražūtinga. Kad kažkas atvyktų likus 20 minučių iki rungtynių... Turi apšilimą padaryt, susikoncentruot, visa kita. Bet tas jau buvo vykę anksčiau, jie žinojo, kad jis taip gali. Jis gali tiesiog įsijungti, pasirodyt rungtynėse, dominuoti, laimėti ir viskas puiku, tęsiam. Aš vienintelis ten buvau šokiruotas.
[Nikola] Mirotičiaus, berods, ten net nebuvo. Galvojau: „Blemba, kaip tai išvis veikia?“ Mike'as atvyksta likus pusvalandžiui, atvaro tiesiai į apšilimą ir visi patenkinti. [Matthew] Strazelis buvo patenkintas, kad mums vieniems nereikės žaisti, Okobo – irgi, kad visas krūvis nebeteks vien jam. Turėjom labai svarbias rungtynes su „Olympiakos“ ir juos nugalėjom būdami septyniese-aštuoniese. Tada jau galvojau: „Okey, supratau. Galim pasirodyt prieš pat išmetant kamuolį ir turim galimybę laimėti.“