Šarūno Jasikevičiaus sūnėnas ir buvusio krepšininko Vytenio Jasikevičius sūnus – tokie epitetai paprastai yra dalijami D. Jasikevičiui. Europos U16 pirmenybėse krepšinio visuomenė pamatė, kad Danielius jau pamažu tampa naująja Lietuvos krepšinio viltimi.
Per septynerias čempionato rungtynes D. Jasikevičius vidutiniškai rinko po 16,9 taško, atkovojo po 5 kamuolius, atliko po 7,3 rezultatyvaus perdavimo, perėmė po 2,7 kamuolio ir rinko po 18,3 naudingumo balo – tokia statistika nepaisant ketvirtosios Lietuvos rinktinės vietos galutinėje įskaitoje jam pelnė patekimą į simbolinį turnyro penketą.
„Mintys ne pačios geriausios, bet ir ne pačios liūdniausios. Manau, su komanda labai toli nuėjom. Gaila, nepavyko parvežti to medalio, bet labai džiaugiuosi savo komanda ir, manau, žiūrint į ateitį turim labai gerą komandą ir, manau, pavyks tuos medalius parsivežti U18 [čempionate]“, – grįžęs į Lietuvą Vilniaus oro uoste kalbėjo D. Jasikevičius.
Susiję straipsniai
„Kaip sakant, nelabai vertinu šito penketuko dėl to, nes be komandos nebūčiau to pasiekęs – jie manim tikėjo, treneriai tikėjo manim. Tie rezultatyvūs perdavimai vis tiek – jeigu nebūtų įmetę komandos draugai, nebūtų jų. Tai tiesiog nelabai vertinu, – apie asmeninį apdovanojimą pasakojo lietuvis. – Smagu, kad taip įvertino mane, bet, manau, reikia toliau dirbti, neužriesti nosies ir svarbu būt savimi.“
D. Jasikevičius praėjusį sezoną pasirašė sutartį su Kauno „Žalgiriu“ ir nuo šiol priklauso didžiausiai Lietuvos krepšinio talentų ugdymo sistemai. 180 cm ūgio gynėjui tai buvo pirmos aukščiausio lygio tarptautinės varžybos.
„Nu vis tiek tikėjausi to aukštesnio lygio, fiziškumo – vis tiek surinkti geriausi žaidėjai iš visų šalių. Tie patys prancūzai, ispanai. Tikrai buvo sunku, – pripažino D. Jasikevičius. – Patys su komanda pasiruošime nebuvom pačios geriausios formos, tai gal ir važiuodami į turnyrą būdavom tokie underdogai (liet. laikomi silpnesniais), sakyčiau, bet labai smagu, kad pavyko su komanda pagaut tą ryšį mums. Visai neblogai, sakyčiau, pasirodėme tam čempionate.“
Gynėjas pasakojo, kad kamuolį į savo rankas paėmė būdamas ketverių ar penkerių metų, todėl krepšinyje jis yra tiek metų, kiek save veikiausiai ir prisimena.
Visą šį laikotarpį Danielių lydi ir Lietuvos krepšinyje itin įpareigojanti Jasikevičiaus pavardė.
„Nu yra tos tikrai didelės atsakomybės ir naštos, yra to ir spaudimo, bet stengiuosi išlikti visuomet, nekreipti dėmesio, ką kiti sako, ir būti tiesiog savimi“, – apie savo pavardę kalbėjo rinktinės lyderis.
D. Jasikevičius atskleidė, kad čempionato metu nemažai dėmesio sulaukė ir iš dėdės Šarūno Jasikevičiaus.
„Palaiko mane visą laiką, visą turnyrą žiūrėjo mane, rašė žinutes, kad šaunuolis, taip ir toliau – ir tiek“, – trumpai atskleidė Danielius.