„Kelias į PČ 2027“ tinkalaidėje J. Mačiulis gana greitai pradėjo kritikuoti dabartinį Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (buvusi Lietuvos krepšinio federacija) vadovą Mindaugą Balčiūną, kuris prieš keletą savaičių spaudos konferencijoje pareiškė, kad yra visiškai pasitikima rinktinės vyr. treneriu Rimu Kurtinaičiu.
„Girdžiu labai daug visokių atgarsių apie trenerius, apie asistentus, apie viską, kas dedasi viduje rinktinės. Kaip tu gali išreikšti pasitikėjimą, jeigu tu kalbi su kitais žmonėm? Tie va visi melavimai, tie smegenų pudrinimai... Neskanu, negražu. Aš kartais pagalvoju – kuo tos federacijos galvos laiko visą tą krepšinio visuomenę?“ – retoriškai klausė buvęs krepšininkas.
Netrukus J. Mačiulis papasakojo ir stebinančių detalių apie tai, kaip yra valdomas mylimiausias Lietuvos sportas.
Jonas Mačiulis – apie pasiilgtą adrenaliną krepšinio aikštelėje, laiko patikrintus draugus ir šeimą
„Kiek man teko girdėti, realiai buvo tiktai su dviem žmonėm buvo konkrečiai susisiekta: [Darium] Songaila ir [Dainium] Adomaičiu. Su visais kitais nebuvo net susisiekta. Tenai šneka šneka... Keista labai yra tas dalykas, ir Linos Kleizos mintis viena mintis per konferenciją patiko, kai susirinko – tai išstokit, pasakykit. Jeigu mano vardu naudojasi kažkas, tai tu ateik ir pasakyk: „niekas man nesiūlė“.
Girdėjau tokių atgarsių, kadangi čia truputėlį sukuosi tam krepšinio pasaulyje, žmonės bijo išstoti vien dėl to, kad yra belekaip keršijama iš federacijos [tiems], kas ne su jais. Žmonės bijo išstoti, bijo to keršto, bijo kažkokių dalykų – geriau nesipykti, nes nu kažkaip sugalvos“, – pasakojo J. Mačiulis.
Susiję straipsniai
Pasak jo, kai kurie mažiau matomi asociacijos nariai baiminasi pasipriešinti vykdomai politikai, nes bijo dėl to laukiančio keršto.
„Bijo sporto mokyklų žmonės, nes bijo kažkokių tai negauti papildomų dalykų, – tęsė J. Mačiulis. – Aš girdžiu nuo iki. Irgi nenoriu plėstis ir kalbėti už kitus žmones, nes irgi galbūt ne visai pilnai žinau tą situaciją. Bet tie žmonės, kurie man patys pasakojo, kad „nenoriu aš to“. Buvau susitikęs su keliais žmonėm, [kurie sakė, jog] sužinojo, kad nebalsavo už jį, tai prasidėjo.
Iš federacijos anksčiau buvo pervedami pinigai, tas „krepšelis“, tas „krepšelio“ mažėjimas nukreipiamas kitur tiktai dėl to, kad kažkas balsavo, kad kažkas nebalsavo. Tokia paskata neoficiali. Kodėl? Taip yra. Tikrai rodo gerus rezultatus, bet taip. Tokių dalykų, kaip man man pasakoja apie kažkokią vienybę... Ne, vyksta skaldymai, viskas nuo iki. Nuoširdžiai nežinau, ką ten kai kurie žmonės veikia.
J. Mačiulio dėmesį taip pat patraukė ir Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ narių sąrašas. Šiuo metu jame galima išvysti pačių įvairiausių organizacijų – nuo mėgėjų krepšinio iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų. Ten yra ir antakį galinčių pakelti vardų.
Ypatingą pašnekovo dėmesį patraukė Asociacija „Krepšinio sirgalės“, kurią jis įvardijo kaip Šiaulių fanių klubą (asociacija veikia Vilniuje – red.).
Juokėmės su draugais, kokių čia dabar naujausių buvo priimta narių į federaciją. Ką ten veikia Šiaulių moterų krepšinio fanių būrelio klubas? Ta prasme kas čia dabar? Jūs juokaujat? Jos turi teisę balsuot ir spręsti apie krepšinio ateitį? Fanių klubas kažkoks, kažkokios darbščiosios bitutės? Ta prasme... Apie ką mes kalbam. Čia šitie žmonės valdo krepšinį? O tos mokyklos, didžiosios mokyklos, dideli miestai?
Taip, gal buvo irgi klaidų padaryta, apleista periferija, apleisti miesteliai gal truputėlį, gal kažkokio dėmesio negavo – jo, ir tame yra tiesos. Nu bet dabar kas čia vyksta, kaip už dvejų metų rinkimams yra ruošiamasi su visokiais ten neaiškiais nariais, ką jie daro, kaip jie tenais, visokios Mažų miestelių krepšinio lygos, kur pusė jų veiklos net normalios krepšinio nevykdo, ir jie sprendžia krepšinio ateitį? Nu taip negali būt. Turi būt kažkokiuose nuostatuose apibrėžta, kokio lygio ta asociacija turi būti, kad ji turėtų teisę į tą balsą“, – emocingai pasakojo J. Mačiulis.
Absurdiška situacija rinktinėje
Po kiek laiko J. Mačiulis papasakojo ir vieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje įvykusį kuriozą, kuris krepšinio profesionalus paliko nustebusius. Tokio epizodo epicentre – trenerio asistentu rinktinėje dirbantis Tomas Pačėsas.
„Visi žaidėjai buvo susirinkę į Italiją. Mes važiuojam neatlygintinai – kaip važiavom, taip važiuojam. Visos kitos rinktinės gauna tikrai nemažus pinigus, kad atvažiuotų, už atvažiavimą dienpinigius [gauna]. Mūsų rinktinė po šiai dienai gauna sriubos lėkštę, karbonadą ir tris maikutes. Atvažiuoja NBA žaidėjai aukoti [savo laiko]. Aš taip nuoširdžiai sakau – kiek yra buvę traumų rinktinėj žaidžiant už dyką. Iš vienos pusės – mes kažkam kažką skolingi? Gal moralinį kažkokį.
Ką Buzelis skolingas Lietuvai, kai visą gyvenimą žaidė ir augo, ir treniravosi Amerikoj? Mes, kurie dar augom Lietuvoj – taip, naudojomės infrastruktūra, visi kiti dalykai. O ką Buzelis skolingas Lietuvai? Jis čia važiuoja žaisti, patenka į tam tikrą terpą treniravimo, kur pasibaigia treniruotė ir gerbiamas asistentas sako: „Žėk, ė, dar mes turim pusę valandos, davai dar biškį padirbėkim visi!“ Kas, kaip – jokio supratimo, – pasakojo J. Mačiulis. – Ateina iš normalių sistemų, kur viskas padaryta, kur sudėliotos treniruotės, grafikai ir čia – „ė, žiūrėk, dar mes“.“
J. Mačiulio teigimu, tiek asociacijos veikla, tiek ir trenerių štabas, kurį asociacija ir paskyrė, tiek ir atmosfera rinktinėje prisideda prie to, kad krepšininkai renkasi neatvykti.
„Į tą balaganą įsimeta ir žmonės visi supranta, kad „palaukit, mes aukojam savo kūną, iš kurio uždirbam labai daug pinigų, statom ateitį, savo šeimų gerovę, ir kažkas nesupranta nei ką daro, nei kaip daro, nei dėl ko daro, nes maždaug laiko dar liko biškiuką. Kam tenais tada važiuot, jei tu nesi saugomas, nesi prižiūrimas?
Kai mes važiuodavom už dyką, tikrai būdavo tokių dalykų, kai mes atvažiuodavom, būdavo Vytenis Trumpickas, [Rimtautas] Gudas, Petras Mikučionis, Paulius Jacikas – ten būdavo chebrytė, pas kurią atvažiuodavai ir reabilitaciją tuo pačiu pasidaryti, ir būsi prižiūrimas, ir mylimas. Tu iš rinktinės išvažiuodavai dar geresnėj formoj nei atvažiuodavai. Buvo ten labai didelė priežiūra. Dabar nežinau, kas ten vyksta: žmonės atsisakinėja, niekas nenori. Labai daug tenais negerų dalykų, kur ateina dabar asistentai tie patys, nenori. Kodėl ten žaidėjai turi važiuot tada? Mato tą bardaką, žino, kad treniruočių procesai vyksta iš lempos“, – atvirai tinklalaidėje rėžė J. Mačiulis.
Visa tinklalaidė: