Rinktinės pasirengimo fone daug dėmesio sulaukė dukart Eurolygos čempiono, buvusio vieno rinktinės lyderių Jono Mačiulio komentarai. Jis emocingai kritikavo tiek rinktinės situaciją, tiek Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) darbą, tiek ir treniravimo procesą.
Antradienio popietę ALK išleido pranešimą, kuriame griežtai paneigė J. Mačiulio išsakytus žodžius. Rinktinės vyr. treneris R. Kurtinaitis vaizdžiai išsireikšdamas atsisakė komentuoti buvusio auklėtinio žodžius.
„Ką turiu atsakyt? Žiūrėkit, pasakysiu gal taip. 1990 metais turbūt pats dar gėrei stačias vandenį po stalu. Mūsų tėvai, mes norėjom nepriklausomybės, laisvės – mes ją gavom. Ir ta laisvė mums suteikė tą šansą sakyti, kas ką norim – taip ir yra. Komentuot, kas ką kalba gerai ar blogai...
Susiję straipsniai
Aš žinau savo kelią, tie žmonės, kur čia viską daro, žino savo kelią. Aš ant jų nepykstu. Jie turi teisę kalbėt. Jie sako teisingai, neteisingai – ne man spręst. Yra žmonės, kurie atsirenka, kas yra reikalinga, kas yra nereikalinga, bet mes to siekėm, mes tą turim. Ir ką man sakyt, Jonas gerai kalba ar blogai? Jis kalba, ką jisai kalba“, – teigė R. Kurtinaitis.
R. Kurtinaitis dar kartą buvo paklaustas ir apie žaidėjų atsisakymus. Pasak trenerio, krepšininkų, kurie neatvyko į rinktinės stovyklą grynai dėl to, kad joje dalyvauja rinktinės paslaptis prieš porą metų paviešinęs Donatas Motiejūnas, nebuvo.
Susiję straipsniai
Patyręs specialistas pagarsino ir savo atliktus veiksmus, kad šiame lange rinktinėje būtų galėjęs žaisti Matas Buzelis.
„Esmė yra tokia: parašė jis man žinutę, padėkojo už vasarą. Esmė, kad jį stengiasi „Chicago Bulls“ padaryt vienu iš vedančių žaidėjų ir nori, kad jis dalyvautų visose pirminėse stovyklose. Žinot, yra kažkokios FIBA taisyklės, kurios nedraudžia to daryt, bet yra vietinės NBA komandų taisyklės, kurie jas irgi turi sekt. Mes neturim tokių galių išsitraukt, jeigu tenai kažkas klube abejoja ar nori kažką padaryt.
Jie turi norą, jie išreiškė, atvažiavo, kada galėjo, dabar negali. Ką aš galiu daugiau padaryt? Stengiausi, su visais kalbėjau, rašiau ir treneriui raštą. Ne tik jam rašiau, bet rašiau ir K. Jakučionio [treneriui] į Milvokį, kad mes norėtume matyt. Jie žiūrės, ieškos galimybių išleisti. Tuo viskas baigėsi. Matyt, neturėjo galimybių išleisti. Daugiau aš nieko negaliu. Ką reikėjo iš savo pusės, padariau, federacija padarė, turim tą, ką turim“, – pasakojo R. Kurtinaitis.
Visame apie rinktinę beveik nuolat kuriamo ir viešinamo chaoso fone treneris paprašė ramybės.
„Mes turim pasiruošt taip, kad galėtume kautis – tam ir ruošiam komandą. Kaip bus, bus matyt. Viena noriu dar priminti – tokias pat situacijas turi graikai, tokias pat situacijas turim mes. Ta situacija nėra patinė, reikia susiimti ir žaisti. Reikia tokios, sakyčiau, ramumos. Jūsų net paprašyčiau.
Čia to neršalo labai daug, daug kas ne temoj iš viso, nes ten krepšinį mažiausiai paliečia, – pasakojo jis. – Ten daugiau asmeninių tokių visokių. Aš galvoju, kad to dabar nereikia dabar daryt, reikia žaist, susikaupt, komandą palikt taip, kad būtų kovinėj padėty – tiek ir norėčiau pasakyt.“
– Kaip sekasi ruoštis rinktinei?
– Turim savo tikslus, turėjom pasiruošimą, kurį paruošė fizinio rengimo treneriai. Sekam savo planą, viskas vyksta pagal planą.
– Kokia yra Donato Motiejūno forma? Jis sezoną baigė nežaisdamas, dabar neturi komandos.
– Gerai, gerai sportuoja. Jis yra profesionalas, jis dirba vasarom, turi asmeninį trenerį, kurį pakvietėm į rinktinę. Gerai dirba, aš neturiu priekaištų.
– Koks yra draugiškų rungtynių planas? Ar pagrindinę sudėtį naudosite dviejose, ar visose trijose rungtynėse?
– Nesu tas techninis darbuotojas. Žinau, kad kažkiek iškilo problemų, kad žaidėjai, kurie mokosi Amerikoj, negali žaisti prieš universitetus. Yra kažkokių problemų. Esu treneris, aš į tuos techninius nesigilinu. Domarkas, kas čia, atsakingas už tuos klausimus. Jeigu galėsim, žaisim, jeigu negalėsim – kažką prijungsim prie antros rinktinės, tą rezervinę turim, bet be rungtynių neliksim.
– Jūs asmeniškai ar norėtumėte žaisti dvejas rungtynes per dvi dienas?
– Ne, nenorėčiau. Nenorėčiau, bet jeigu reikės, tai ką darysi, jeigu reikės – sužaisim. Aš galvoju, kad iš šitos situacijos išlįsim. Tik tie klausimai ne mano tema, yra federacija, jos klauskit.
– Jūsų vizija šiems mačams yra „apšaudyti“ pagrindinius 8–9 žmones?
– Taip, mums reikia. Pažiūrėsiu pagal situaciją. Noriu, kad apsižaistų visi, nes turim 13–14 žmonių. Dar Stenionį prijungėm, kuris šiandien žais rezervinėj rinktinėj. Turim 14 žmonių, norim, kad jie visi apsižaistų, kažką pažiūrėt. Geriausi liks rinktinėj, kažko turėsim atsisakyt.
– Nežinote, ar planas yra šeštadienį žaisti pagrindine sudėtimi?
– Nežinau, ten vyksta kažkokie procesai. Jūs geriau žinot – jūs ten domitės. Labai mano paprastas kelias: treniruotės, pasiruošimas rungtynėms. Mes ruošiamės rytoj estams, o kaip tenai susidėlios tie techniniai dalykai, negaliu net komentuot.
– Tai norite pasakyti, kad, kaip rinktinės treneris, nežinote, kokia sudėtimi žaisite – rezervine ar pagrindine?
– Ne, tai aš žinau. Mes norim žaisti. Mes turim tris rungtynes, mes norim žaisti su pagrindine. Dabar reikia truputėlį gal irgi galvot apie turkus. Mes negalim vien tik su amerikonais sužaist. Taip, mes tam esam subūrę rezervinę rinktinę. Kažką tai jungsim, kuriems, matysim, žaidėjams reikia apsižaisti – mes juos prijungsim.
– Iš žmogiškosios pusės jums neatrodo, kad nesutikę pagrindinės komandos Arizonos universiteto krepšininkai jausis apgauti?
– Nežinau, kas atrodo ar neatrodo. Ne aš organizuoju tas varžybas, mes tik jas galim žaisti ar nežaisti. Kalbu iš trenerio pozicijos. Ką aš dabar komentuosiu? Ar jie įsižeis ar neįsižeis? Aš gi nežinau už juos, aš neatsakysiu.
– Žaidėte draugišką mačą su rezervine rinktine, kaip sekėsi tos rungtynės? Prisijungė Dominykas Stenionis, gal jis labai neblogai pasirodė?
– Neblogai. Sakyčiau, mes jį turėjom, jeigu pamenat, ir anam lange pasikvietę. Tada jis turėjo traumą. Man jis patinka kaip žaidėjas. Jis yra grynas įžaidėjas. Žinot turbūt jo pasiekimus Latvijos lygoj. Jis buvo paimtas, kad papult į playoffus, bet baigė pirmoj vietoj ir gavo MVP lygos. Viską mes tą žinom, sekam, man jis patinka.
– Kaip sekėsi tos draugiškos rungtynės jums?
– Gerai, mes turėjom savo klausimus, mes žaidėm tam tikras minutes, žaidėm penkis kėlinius. Yra draugiškos. Bandėm tokią sudėtį, bandėm tokią sudėtį – viskas buvo labai gerai.
– Pamačius, kokie žaidėjai buvo surinkti, kaip galvojat, ar rezervinė rinktinė neprarado savo idėjos?
– Žaidė jie neblogai, su labai geru užsidegimu. Aš manau, kad čia ir jiems, ir mums geras buvo [testas]. Mums buvo prieš draugiškas rungtynes prieš estus buvo labai naudinga, jiems buvo naudinga pažaist su pirma rinktine. Aš galvoju, kad čia abipusė nauda buvo.
– Nors nebuvo oficialiai skelbta, matome, kad prie rinktinės prisijungė Alvydas Pazdrazdis. Ką jis suteikia rinktinei?
– Bendravau su juo paskutinį mėnesį, jis būdamas Amerikoj dar turėjo atsiskaityt už darbus. Jis yra vienas iš mūsų štabo narių.
– Komandos kapitoną išrinko žaidėjai ar jis buvo paskirtas?
– Jis yra daugiausia dalyvavęs rinktinėj, patyręs, tvarkingas, pareigingas. Mes paskyrėm, komanda jo klauso. Paskyriau aš, mano asmeniniu paskyrimu. Kažkokių pretenzijų, nieko negirdėjau, viskas kaip ir gerai tuo klausimu.
– Ar galima sakyti, kad rinktinės pamatiniai žaidėjai yra Ą. Tubelis ir D. Motiejūnas?
– Su D. Motiejūnu nesakyčiau, kad yra pagrindinis žaidėjas. Yra Ą. Tubelis ir Marekas [Blaževičius] iš didelių. Šiaip mes turim gerus metikus, greitus žaidėjus, tas žaidimas turėtų būt greitesnis. Pažiūrėsim, kaip čia mums gausis rytoj, bet aš norėčiau greitesnio puolimo, taiklesnio, todėl mes nemažai laiko skiriam metimams. Pažiūrėsim, kaip bus rytoj.
– Kiek jaučiasi, kad D. Motiejūnas sezoną užbaigė be klubo?
– Jis turi tą – nekalbu net apie tarptautinę – patirtį NBA ir Eurolygos, turi kūną. Mes žinom, su kokiais žaidėjais žaisim Turkijoj, mums reikia kūnų. Nežinau, jis žais penkias minutes, penkiolika ar trisdešimt, bet planuojam, kad jis bus vienas iš centrų, kuris galės pakeist Mareką, nes mes startuosim vis tiek su Mareku ir Ąžuolu. Jisai bus nuo suolo, nežinau, kiek jisai temps – penkias minutes, dešimt minučių.
– Ar buvo nors vienas žaidėjas, kuris būtų atsisakęs konkrečiai dėl D. Motiejūno?
– Aš to negirdėjau, nebuvo.
– Ar girdėjote Jono Mačiulio žodžius, kur jis pažėrė kritikos visam Lietuvos krepšiniui?
– Ką turiu atsakyt? Žiūrėkit, pasakysiu gal taip. 1990 metais turbūt pats dar gerei stačias vandenį po stalu. Mūsų tėvai, mes norėjom nepriklausomybės, laisvės – mes ją gavom. Ir ta laisvė mums suteikė tą šansą sakyti, kas ką norim – taip ir yra. Komentuot, kas ką kalba gerai ar blogai...
Aš žinau savo kelią, tie žmonės, kur čia viską daro, žino savo kelią. Aš ant jų nepykstu. Jie turi teisę kalbėt. Jie sako teisingai, neteisingai – ne man spręst. Yra žmonės, kurie atsirenka, kas yra reikalinga, kas yra nereikalinga, bet mes to siekėm, mes tą turim. Ir ką man sakyt, Jonas gerai kalba ar blogai? Jis kalba, ką jisai kalba.
– Praėjusį pirmadienį pagarsinote J. Valančiūno, K. Jakučionio atsisakymo priežastis. Kokia yra situacija su M. Buzeliu?
– Esmė yra tokia: parašė jis man žinutę, padėkojo už vasarą. Esmė, kad jį stengiasi „Chicago Bulls“ padaryt vienu iš vedančių žaidėjų ir nori, kad jis dalyvautų visose pirminėse stovyklose. Žinot, yra kažkokios FIBA taisyklės, kurios nedraudžia to daryt, bet yra vietinės NBA komandų taisyklės, kurie jas irgi turi sekt. Mes neturim tokių galių išsitraukt, jeigu tenai kažkas klube abejoja ar nori kažką padaryt.
Jie turi norą, jie išreiškė, atvažiavo, kada galėjo, dabar negali. Ką aš galiu daugiau padaryt? Stengiausi, su visais kalbėjau, rašiau ir treneriui raštą. Ne tik jam rašiau, bet rašiau ir K. Jakučionio [treneriui] į Milvokį, kad mes norėtume matyt. Jie žiūrės, ieškos galimybių išleisti. Tuo viskas baigėsi. Matyt, neturėjo galimybių išleisti. Daugiau aš nieko negaliu. Ką reikėjo iš savo pusės, padariau, federacija padarė, turim tą, ką turim.
– Po draugiškų rungtynių su Ukraina sakėte, kad didelių tikslų ir taktikų neturėjote, o leidote žaidėjams patiems pajusti žaidimą. Dabar kelsite aiškius tikslus?
– Mes ruošiamės tikslinėm rungtynėm ir dabar žaidėjams per kokias dvi dienas, tris perisorientuoti į tas svarbiausias rungtynes yra sudėtinga. Mes žinom estus, turim video, mes žinom, ką jie žaidžia. Mes susidėliojam, kaip ginsimės, mes viską susidėliojam, bet negalim mes tris dienas treniruotis estams, kur yra draugiškos rungtynės. Aš norėčiau, kad jūs suprastumėt.
Dabar žiūriu – prancūzai pralaimėjo prieš universitetą, kiek ten, 50 taškų? Parašė, ir aš pats pasimoviau. Dabar S. Francisco rašo, kad ten nebuvo prancūzų ir rinktinė ir „aš atėjau pažaist su kažkuo“, nes jis ten nežino net tų krepšininkų. Jeigu mes taip žiūrim... Aišku, kaip minėjau, stiklinė puspilnė ar pustuštė. Mūsų tikslas nėra estai, mūsų tikslas yra turkai.
Mes ruošiamės, turim pasidarę naujovių, kurių negalėsim naudoti su estais, nes kam mes tada pasiruošiam, jeigu naudosim su estais? Žaisim tą, ką žaisim. Žaisim iš visų jėgų, nes mano komandos visada žaidžia iš visų jėgų. Kaip bus, taip bus. Mums nėra tikslas pergalė prieš estus.
– Kalbant apie turkus, atsikvėpėt matydamas, kad jų sudėtyje nėra A. Šenguno ir T. Biberovičiaus?
– Ten vis tiek yra krūva gerų žaidėjų. Džiaugtis, ar jie visi, ar ne visi yra ne mano stiliui. Mes turim pasiruošt taip, kad galėtume kautis – tam ir ruošiam komandą. Kaip bus, bus matyt. Viena noriu dar priminti – tokias pat situacijas turi graikai, tokias pat situacijas turim mes. Ta situacija nėra patinė, reikia susiimti ir žaisti. Reikia tokios, sakyčiau, ramumos. Jūsų net paprašyčiau.
Čia to neršalo labai daug, daug kas ne temoj iš viso, nes ten krepšinį mažiausiai paliečia, – pasakojo jis. – Ten daugiau asmeninių tokių visokių. Aš galvoju, kad to dabar nereikia dabar daryt, reikia žaist, susikaupt, komandą palikt taip, kad būtų kovinėj padėty – tiek ir norėčiau pasakyt.