Nepaisant padidėjusio jo paties žaidimo laiko, tiek ketvirtadienį, tiek ir šeštadienį D. Motiejūno atstovaujama Lietuvos rinktinė patyrė pralaimėjimus: ketvirtadienį buvo nusileista 108:110 po pratęsimo, o šeštadienį buvo pralaimėta žymiai didesniu skirtumu – 74:88.
„Man tai smagu, kad po tiek laiko pagaliau gavau pažaisti, palakstyti – visgi praėjo netrumpas laikas man be krepšinio. Gali kad ir kaip sunkiai dirbti, krepšinio ritmą reikia gauti per varžybas, jo neina replikuoti individualių treniruočių metu. Ar grupinių, ar komandinių treniruočių metu tai yra neįmanoma gauti, tai galiu pasidžiaugti iš tos pusės.
Kalbant apie varžybas, pralaimėjom, jie tikrai žaidė ir geriau, ir organizuočiau, ko pas mumis nėra, ir manau, kad tai yra labai didžiulė problema, kad mūsų organizuotumas yra labai prastas, – atvirai kalbėjo aukštaūgis. – Tokių sprendimų daug nekokių priimam.
Susiję straipsniai
Vėlgi – atvažiavom visi, kas norėjom, ir stengiamės atiduot maksimumą. Šiandien keli žaidėjai nežaidė, kiti žaidė, to pasekoje buvo galima kitiems pasižaisti. Manyčiau, treneris taip išdėliojo viską, kaip buvo planuose.“
Nors iš pradžių buvo kalbėta, kad šeštadienio rungtynėse gali žaisti vos keletas pagrindinės rinktinės krepšininkų, galiausiai buvo paskelbta, kad dvikovai registruoti bus net aštuoni pagrindinės rinktinės nariai.
D. Motiejūnas teigė, kad apie savo žaidimą prieš Arizonos universtiteto komandą krepšininkai sužinojo penktadienį.
„Man asmeniškai ne, bet aš turiu tikrai nemažai patirties. Aš tai šitai priimu kaip pamoką, – apie antrąjį iš eilės pralaimėjimą kalbėjo D. Motiejūnas. – Vėl pasakysiu: jie žaidė su didele energija, dideliu noru.
Man visą laiką smagu pažaisti tiek prieš M. Krivą, tiek prieš U. Jaruševičių. Manau, jie jau dabar yra didžiuliai talentai ir ateityje, manau, žais Lietuvos rinktinėj ir ne vienus metus gins mūsų šalį. Aš šiandien priėmiau tas varžybas kaip bandymą įeiti į ritmą.“
Vėliau paklaustas apie jo minėtą didžiulį organizuotumo trūkumą, D. Motiejūnas nebuvo linkęs komentuoti, ar prie to prisideda nuolat besikeičianti sudėtis ir kintantis treniruočių procesas.
„Iš savo pusės nenorėčiau lįsti į dalykus, kur nesu kvalifikuotas. Čia yra trenerio dalykai. Man asmeniškai, kaip žaidėjui, tas nemaišo. Treneris turi duot kažkam pailsėt, kažkam – žaisti. Bet vėlgi – čia yra trenerio darbas, trenerio atsakomybė. Jeigu aš komentuosiu... Aš dar diplomo neturiu, kad komentuočiau šituos dalykus. Kai turėsim, galėsim tada kalbėt. Negaliu dabar tiesiog komentuot jų, nes nesu kvalifikuotas.“
Dažnai pripažįstama, kad atrankos langų rungtynėse vienas svarbiausių dalykų yra komandinė dvasia, susižaidimas, tarpusavio ryšys ir vadinamoji gera chemija.
35-erių aukštaūgis pripažino, kad ir šį aspektą kultyvuojant šiuo metu yra bėdų.
„Sekasi įvairiai, – apie tarpusavio ryšio kūrimą Lrytas kalbėjo D. Motiejūnas. – Paminėsiu, kad tikrai darom viską tie, kas esam vyresni. Tiek aš, tiek Gytis [Radzevičius], Ąžuolas turi jau patirties, kad ir jaunas, europiniuose turnyruose aukščiausiame lygyje, Marekas irgi – visi žaidėjai stengiasi padėti kurti tą emociją.
Ji yra labai svarbi, kaip ir pats minėjai – tai yra pagrindinis dalykas tokiuose turnyruose. Tiek čia, tiek Europos čempionate [svarbiausia] yra komandinė dvasia, vienybė. Matosi, kad tam tikrus žaidėjus veikia ta didžiulė įtampa, sukurta aplinkui, bet stengiamės kalbėti, stengiamės vienas kitą stumti į priekį ir aš manau, kad tai yra normalu ir natūralu – vienus žaidėjus labiau veikia, kitus mažiau. Esam visi skirtingi ir visi skirtingai priimam tuos dalykus.“
Būtent D. Motiejūno pavardė buvo dažnai minima kalbant apie rinktinės tarpusavio santykių griuvimą. Kaip ir pats jis yra pripažinęs, būtent jis paviešino istoriją apie prieš dvejus metus atrankos į olimpines žaidynes turnyro metu vykusį vakarėlį.
Dėl šio poelgio D. Motiejūnas buvo iškeiktas buvusių rinktinės narių, tarp kurių buvo ir Jonas Mačiulis. Tas pats J. Mačiulis šią savaitę vienoje tinklalaidėje teigė, kad žino bent keletą žaidėjų, kurie į rinktinę nevyko būtent dėl to, kad joje rungtyniauja D. Motiejūnas.
Pats aukštaūgis nenorėjo komentuoti tokių buvusio komandos draugo ir kambarioko žodžių.
„Žiūrėkit – aš žinau, kad kas norėjo, tas atvažiavo. Man paskambino, paprašė – aš atvažiavau. Mano tikslas padėti yra Lietuvai. Aš nežinau šitų dalykų, gandų. Niekas man neskambino, asmeniškai nepasakė, kad dėl aš tavęs nevažiuoju. Manau, čia yra tik sklandantys gandai, o komentuoti tokius gandus yra bereikšmiška ir beprasmiška“, – teigė D. Motiejūnas.
„Situacija buvo praeitais metais, kai iš Monako perėjau į Zvezdą – irgi tas pats beveik buvo. Beveik 6 mėnesius nežaidžiau, po pirmų varžybų jaučiaus, tarsi traukinys pervažiavęs būtų.“
„Labai nustebę kai kurie, pozityviai. Sakė, kad paskutinius tris metus nieko panašaus nėra nieko darę ir dirbę, sako, jau atsibodo tuos pačius pratimus daryt, sako, čia kažkas tai naujo.