Antrajame kėlinyje likus žaisti šešias su puse minutės rezultatas dar buvo lygus (33:33), tačiau tuomet Mičiganas spurtavo 11:2 ir perėmė iniciatyvą. Atrodė, kad lietuviams trūko noro, energijos, užsidegimo, o tai turbūt geriausiai iliustravo epizodas likus dviems minutėms.
Tuomet po netaiklaus Justo Furmanavičiaus tritaškio kamuolys atšoko netoli tritaškio linijos. Iš netoliese buvusių trijų Lietuvos rinktinės krepšininkų –Ąžuolo Tubelio, Augusto Marčiulionio ir Mato Jogėlos – prie kamuolio suskubo tik Ą. Tubelis. Jo pamuštas kamuolys nusileido prie A. Marčiulionio kojų, tačiau gynėjas jo nesugraibė. Netrukus kamuolį pagriebė ir dėjimu greitą ataką užbaigė Mičigano gynėjas Brandonas McCoy'us.
Per pirmuosius du kėlinius iš viso buvo praleisti net 56 taškai.
Susiję straipsniai
„Sakyčiau, pritrūko energijos. Jie ėmė kamuolius mums nuo galvos, be gynėjo įmetė 56 taškus per du kėlinius. Čia yra universiteto komanda, kas yra absurdiška, – po rungtynių pirmąją jų pusę komentavo Augustas Marčiulionis. – Tikrai pakalbėjom rūbinėj, kad galim nepataikyt tų metimų, gali tos kojos sunkios būt, bet negalim taip kontaktu nusileist ir paprasčiausiai noru. Padarėm gerus pakeitimus ir viskas buvo geriau.“
Marekas Blaževičius kalbėdamas su žiniasklaida teigė, kad pokalbis rūbinėje per ilgąją pertrauką buvo pilnas emocijų, tačiau tai galiausiai privedė prie ramybės ir aiškumo. A. Marčiulionis nebuvo linkęs taip teigti.
„Ne, [pokalbis buvo] kaip visą laiką, sakyčiau. Visi žinojom, ką reikia daryti, tik reikėjo apsitarti. Manau, buvo ne tai, kad daug emocijos, bet mes tikrai užsikūrėm rūbinėj ir žinojom, ką reikia daryti“, – komentavo gynėjas.
– Ar atslūgo šiek tiek įtampa iškovojus pergalę?
– Aš manau, įtampa gal ne tiek, bet tikrai radom savo žaidimą antroj pusėj. Aš manau, tas labiausiai džiugina. Pradėjom žaist kartu, mūsų energija, agresyvumas – aš manau, tai yra svarbiau, kad mes pagaliau pajutom, ką reiškia žaisti, kur turėtume būti. Tą žaidimą pagauti ir žinoti, kaip jis yra žaidžiamas, man atrodo, yra labai gerai.
Jeigu mes žaisim su tokia energija Turkijoj... Aišku, reikės dar geriau, dar daugiau energijos, dar tiksliau viską daryt, bet tikrai labai džiugu, kad pagaliau pavyko tą žaidimą rast.
– Ar nepriminė vaikystės laikų tavo toks dominavimas kartu su Ą. Tubeliu?
– (juokiasi) Smagu. Ne tik mes, Dominykas [Stenionis] labai gerai sužaidė, Marekas. Buvo komandinis darbas, bet su Ąžuolu visą laiką smagu žaisti.
– Kuo Ąžuolas yra toks išskirtinis, kad dabar dominuoja?
– Prisigalvoja nesąmonių, per žmogų kamuolį permetinėja, laisvam nepapasuoja... (juokiasi) Nu jo fiziškumas, visa atletika - šito neišmokysi. Kaip jis bėga, kaip jis susikuria progas. Per jį net nereikia žaisti, pats tiesiog randa kamuolį. Su juo tiesiog labai lengva žaisti. Ta jo kombinacija gero toucho, atletiškumo, gerų sprendimų priėmimo ir lemia tai, kad jis dominuoja.
– Minėjai D. Stenionio puikų darbą, bet atrodo, kad jis yra ir emocinis lyderis.
– Jis visą laiką toks buvo. Jo, tokį emocingą žmogų turėti rūbinėj labai svarbu. Jis tiek aikštelėj, tiek už jos ribų prideda komandai daug.
– Po dviejų iš eilės nesėkmių buvo kažkoks blogas emocinis fonas ar labiau buvo emocija, kad čia – tik draugiškos rungtynės?
– Ir tas, ir tas yra teisingai. Taip, draugiškos rungtynės, bet mes negalim taip prastai žaisti. Manau, buvo toks miksas, kad laikas laimėt jau yra, kad susiimam, bet ir tuo pačiu suprantam, kad čia – draugiškos, yra dar daug dalykų, ką mes turim susižaist, pasidaryt, išmokt ir panašiai.
– Kaune buvo 3,5 tūkst. žmonių, čia – vos du. Neliūdina tai, kiek sirgalių ateina pažiūrėti jūsų žaidimo?
– Reikia geriau žaist - tada gal ateis. (šypsosi)