Vilniečiai sekmadienį Vilniuje vykusio taurės turnyro finale 104:95 pranoko Jeruzalės „Hapoel“ ekipą.
Visą pasiruošimo sezonui ciklą vilniečiai užbaigė laimėdami visas keturias žaistas rungtynes, tačiau šį sezoną prie komandos vairo stojęs N. Pacevičius teigia, jog komanda dar lipdosi.
„Labai trumpas pasiruošimo etapas buvo, – po rungtynių pareiškė strategas. – Mes su treneriais dabar kalbame, kad kai kurie žaidėjai prieš šitą turnyrą turėjo tik kelias treniruotes. Taip tik skamba, kad mes čia baigėme kažkokį pasiruošimą. Jaučiame, kad dar to laiko žiauriai trūksta ir esame lipdymosi procese. Bet gerai, kad turėjome tokį konkurencingą turnyrą. Rašoma buvo, kad draugiškas turnyras, bet matėte, kad pagal tai, kas čia vyko, nebuvo draugiškas. Lipdomės kaip komanda, kaip trenerių štabas. Procesas vyksta, judame toliau.“
Susiję straipsniai
Nors vilniečiai žaidė dar tik draugiškas rungtynes, tačiau komandos naujokai jau galėjo pajausti dalėlę to, ką turės viso sezono metu.
Sekmadienio rungtynėse „Ryto“ sirgaliai pilnai užpildė „Active Vilnius“ areną ir kaip įprasta savo palaikomą komandą užvedinėjo nenutrūkstamomis dainomis, skanduotėmis ir žinoma, tai darė atsistoję.
N. Pacevičius džiaugiasi, jog sostinės klubo naujokai jau galėjo pajausti, kas yra „Ryto“ šeima.
„Man buvo paprasčiau tiems žaidėjams įrodyti, apie ką su kalbėjau prieš jiems atvykstant vasarą. Apie fanus, kultūrą. Smagu, jog nereikėjo laukti oficialių rungtynių dar kelias savaites ir galėjo tai patirti jau dabar“, – sirgalių palaikymu džiaugėsi treneris.
Nors „Satchel“ taurės turnyras ir turėjo būti draugiškos, tačiau aistrų jame netrūko.
Pusfinalyje „Ryto“ krepšininkai net kelis kartus rungtynių metu įsivėlė į konfliktus su Stambulo „Esenler Erokspor“, o emocijų netrūko ir finale. Dėl dviejų techninių pražangų rungtynių nebaigė netgi „Hapoel“ strategas Saša Obradovičius.
N. Pacevičius džiaugiasi, jog jo surinkta komanda yra emocinga ir nevengia pakovoti ir kiečiau su varžovais, tačiau neslepia, jog tai ateityje tai gali retkarčiais pakišti koją.
„Matau [emocijas] ir negaliu pasakyti, kad man tai nepatinka. Faktas, kad turime kontroliuoti emocijas geriau. Ypatingai žinant, kokios svarbos rungtynės artėja nuo kitos savaitės, tuomet prasidės Čempionų lyga ir bet koks emocijų protrūkis tau gali kartais kainuoti rungtynes. Bet aš noriu, kad mano komanda žaistų su charakteriu, būtų kieta, nenusileistų paprasčiausiose situacijose. Tokie kūnai, prieš kuriuos žaidėme šį savaitgalį... Buvo geros pamokos“, – kalbėjo N. Pacevičius.
– 95 praleisti taškai. Kur dar labiausiai reikia dėti žingsnius į priekį?
– Manau informacijos kiekis. Tu vis tiek atsirenki, kiek sezono metu duosi tos informacijos, kiek dėmesio skirsi skautingui ir konceptui, kam tu ruošiesi gana gyliai. Čia vis tiek tu negali perduoti visos informacijos ir iš to kažkur kažkas gaunasi. Iš varžovų irgi supranti, kad tie akcentai dar nėra tokie stiprūs. Bet faktas, reikia gerinti gynybą. Kažkiek varžovus laikai geriau, rungtynių pabaigoje nenori duoti 3 taškų, duodi metimą iš po krepšio ir iš to gaunasi tas didelis praleistų taškų skaičius.
– Labai daug emocijų tiek pusfinalyje, tiek finale. Kaip manote, kodėl tiek emocijų? Galbūt matote ir savo žaidėjų emocijų protrūkį?
– Matau ir negaliu pasakyti, kad man tai nepatinka. Faktas, kad turime kontroliuoti emocijas geriau. Ypatingai žinant, kokios svarbos rungtynės artėja nuo kitos savaitės, tuomet prasidės Čempionų lyga ir bet koks emocijų protrūkis tau gali kartais kainuoti rungtynes. Bet aš noriu, kad mano komanda žaistų su charakteriu, būtų kieta, nenusileistų paprasčiausiose situacijose. Tokie kūnai, prieš kuriuos žaidėme šį savaitgalį... Buvo geros pamokos.
– Kalbant apie tuos kūnus, tai tikriausiai čia šiandien kalbate apie Kennethą Loftoną ir Dušaną Miletičių?
– Tai ir Jaleenas Smithas, ir Malikas Miltonas. Jau kai Jeruzalės komanda susikomplektavo, aš juos laikiau vienais favoritų laimėti Europos taurę. Po šio savaitgalio man tai tik tvirtinasi. Tie kūnai, kur eina krepšinis, kokio profilius žaidėjus surinko ir kaip treneris nori žaisti... Man čia šiuolaikinė komanda, su kuria visi turės labai daug reikalų.
– O ką pasakė treneris Saša Obradovičius išeidamas namo?
– Palinkėjome vienas kitam gero sezono ir viskas.
– Turite kuo pasidžiaugti jau šiandien?
– Aš manau, kad šias abi dienas turėjome ir sunkių momentų, kur galėjome kristi žemyn, bet sugebėjome išsilaikyti sunkiais momentais ir atrasti penketus, kurie lipdosi. Pradedu ir jausti komandos paveikslą. Su dalimi žaidėjų teko dirbti ir praėjusiais metais, bet šios dienos davė daug, norint pajausti juos kaip vyr. treneriui.
– Ar pradėjus dirbti su naujokais buvo kas nors, kas nustebino?
– Pas kiekvieną žaidėją, kurio neturėjai praėjusį sezoną, tu matai kažką, ko tikėjaisi, kažką, ko nesitikėjai. Bet dar praėjo per mažai laiko, kad daryti išvadas. Kaip ir sakiau, kai kurie žaidėjai dar turėjo vos dvi treniruotes su komanda. Dar labai anksti kalbėti tokiomis temomis.
– Ar Gytis Radzevičius po Eurolgos grįžo pasikeitęs?
– Dar tik savaitę laiko turime Gytį komandoje. Barzda tokia pati, miestas lygiai taip pat jį myli. Per tiek laiko nepasikeitęs. Nežinau, anksti dar kalbėti.