„Ryto“ klubas sostinėje suorganizavo draugišką turnyrą „Satchel Cup“, kurio pusfinalyje 104:87 susitvarkė su Stambulo „Erokspor“ ekipa iš Turkijos.
Tiesa, rungtynes vadinti draugiškomis būtų tiesiog nesąžininga. Ilgą rungtynių laiką aikštėje tvyrojo įtampa, kuri galiausiai antroje mačo pusėje sprogo. Žaidėjai nebesivaldė, vėlėsi į konfliktus. Nors abiejų komandų štabo nariai bandė konfliktus gesinti, tačiau dalis žaidėjų ir gausiai „Active Vilnius“ arenoje susirinkę „Ryto“ sirgaliai neleido žaidėjams nusiraminti.
Po rungtynių su žiniasklaida kalbėjęs Cassiusas Winstonas džiaugiasi čia juntama energija.
Susiję straipsniai
„Čia yra daug aistros, energijos, – teigė „Ryto“ legionierius. – Jau kelias savaites su jais leidžiu laiką, tad žinojau, kad jie išėję į aikštelę atiduos visą save.“
Pergalingose rungtynėse C. Winstonas pelnė 23 taškus (5/7 dvit., 4/4 trit., 1/3 baud.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus, sugriebė 2 kamuolius, išprovokavo 5 pražangas ir surinko 30 naudingumo balų.
Pasak krepšininko, treneris Nedas Pacevičius nori, jog amerikietis aikštelėje vykdytų jo idėjas ir tokiu būdu būtų komandos lyderiu.
„[Treneris] nori, kad aikštelėje perkelčiau jo idėjas. Manau, jog susikūrėme gerą ryšį. Jis nori, kad būčiau lyderis, išlaikyčiau komandos draugus įjungtus į žaidimą, kurčiau progas ir padėčiau laimėti rungtynes“, – apie komandos strategą kalbėjo krepšininkas.
Nuo Giedriaus Žibėno tapimo „Ryto“ treneriu, sostinės komandos žaidimo ir žaidėjų charakteriu braižas tapo gana aiškus – agresyvi, daug bėganti komanda, kuri niekada neatsisakys apsižodžiuoti su varžovais ir bet kokiu atveju stovės drąsiai prieš bet kurį varžovą.
„Ryto“ vadovai prieš sezoną teigė, jog šį „Ryto“ DNR nori išlaikyti ir toliau. Panašu, kad jiems pavyks.
Vilniečiai ir toliau žaidžia greitą krepšinį su milžiniška energija, kurią kartais panaudoja ir lengvam pakonfliktavimui su varžovais. Šiose „draugiškose“ rungtynėse vilniečiai net kelis kartus susistumdė su varžovais su Turkijos, o tai įelektrino Vilniaus publiką.
Po vieno iš apsistumdymų „Ryto“ gerbėjai netgi užtraukė įprastai prieš Kauno „Žalgirį“ nukreiptą skanduotę „Žalia k**va“, kadangi Stambulo klubas žaidė su žaliais marškinėliais. Sužinojęs šios skanduotės reikšmę C. Winstonas plačiai nusišypsojo.
„Tai bet kas žalio… Ar ne? Gerai, man tai patinka“, – suprasdamas, kokios spalvos drabužių šį sezoną nebenešios, kalbėjo gynėjas.
C. Winstonas atskleidė, jog komandos draugai jau spėjo papasakoti apie rungtynių prieš „Žalgirį“ svarbą.
„Vaikinai jau pasakė, jog kitai pusei meilės nėra. Išeisime į aikštelę ir kausimės. Kai susitiksime su jais, žengsime ant parketo ir padarysime tai, ką privalome“, – apie laukiančias dvikovas prieš Lietuvos čempionus kalbėjo krepšininkas.
– Kodėl pasirinkai ateiti į „Rytą“?
– Aš svarsčiau savo pasirinkimus. Tai puiki organizacija ir puiki galimybė. Kalbėjau su treneriais ir jie norėjo, kad aš būčiau kai ko specialaus, ką jie čia kuria, dalimi. Man tuomet buvo labai lengvas pasirinkimas“
– Ar buvo kontaktas su kitomis komandomis? Su Eurolygos galbūt?
– Su keliomis Eurolygos komandomis kalbėjausi, galėjau dar šiek tiek ilgiau laukti, bet sulaukus šios galimybės Vilniuje buvo sunku atisakyti.
– Kaip jautiesi čia? Kokį įspūdį palieka Vilnius?
– Nuo momento, kai čia nusileidau, visi vaikinai, žmonės buvo puikūs. Jaučiuosi čia mylimas ir patogiai. Kol kas viskas puiku. Miestas puikus. Maistas labai geras. Žmonės gali gerai rengtis, kas mane šiek tiek nustebino.
– Kurie komandos draugai paliko geriausią įspūdį?
– Kay‘us [Bruhnke] yra labai kietas žaidėjas. Michaelas Devoe irgi. Šie vaikinai žino kaip žaisti, jie gerai skaito žaidimą ir priima gerus sprendimus.
– Kokį palikimą nori palikti „Ryto“ istorijoje?
– Aš noriu palikti savo pėdsaką. Tikiuosi, jog fanai mane mylės. Vertins, kiek darbo įdedu, kaip žaidžiu. O aš eisiu ir kovosiu kiekvieną vakarą.
– Kaip vertini atmosferą?
– Buvo nuostabu. 10 balų. Jie surengė šou, nors žinau, kad jie dar nesusirinko pilnu pajėgumu. Tiesiog nuostabu vėl pajusti tą energiją. Buvo geras jausmas varžytis“
– Ar laikai save lyderiu ir aikštelėje?
– Taip, iš dalies. Manau, kad tai komandinis darbas, bet mano balsas aikštelėje tikrai girdimas. Vyrai manimi pasitiki vis labiau ir labiau, o sezonui įsibėgėjant tas ryšys tik stiprės.
– Nusivilkęs apšilimo aprangą, ją numeti taip, tarsi mestum į krepšį. Čia koks nors tavo ritualas?
– Ne, ne. Tiesiog jau kurį laiką taip darau – noriu šiek tiek pajuokauti, atsipalaiduoti prieš išeinant į aikštelę. Tiesiog išeinu mėgautis žaidimu.