P. Motiejūnas dalyvavo LRT Radijo laidoje „Pas Nemirą“, kurioje dar prieš M. Balčiūnui savo „Facebook“ paskelbiant apie pasitraukimą papasakojo savo požiūrį į ALK ir jos prezidento darbą.
„Mes turim tikrai skaldančią valdžią, turim tą susiskaldymą ir nematau šansų, kad mes laikytumės tame elite. Visi linkim, kad rinktinė laimėtų tą langą ir išeitų [į pasaulio čempionatą], bet kai mes pastoviai žaidėm olimpinėse [žaidynėse], kai turėjom rimtus varžovus, buvom FIBA pasaulio reitingo penketuke – mes tą prarandam, ir manau, kad dėsningai prarandam. Kaip versle, taip ir sporto vadyboj yra kažkokios taisyklės, kurių, jeigu nesilaikai, važiuoji žemyn, tai mes ir važiuojam žemyn“, – teigė P. Motiejūnas.
Daug buvo kalbama apie Lietuvos vyrų krepšinio vyr. trenerį Rimą Kurtinaitį ir jo padarytas klaidas tiek rengiant, tiek ir vadovaujant komandai, tačiau ilgametis „Žalgirio“ vadovas tiki, kad atskomybę vis dėlto galiausiai turi prisiimti tas žmogus, kuris trenerį paskyrė.
Susiję straipsniai
„Rimą gerbiu – daug pasiekęs, daug padaręs. Kaip ir komandoj – tu paskiri trenerį, prisiimi atsakomybę, jei negerai. Turim pavyzdžių keletą ar net labai daug iš „Žalgirio“ laikų, kur tiki treneriu, paskui po pusės metų nebetiki treneriu. Ypač „Žalgiry“ būdavo tie fanai [svarbūs] – jie yra tavo veidrodis. Jeigu jie yra nepatenkinti ir tu matai, kad komanda nelaimi, ir nematai prošvaisčių, kad komanda žais geriau, jeigu nesiimi veiksmų, automatiškai atsakomybė ateina tau. Tu priėmei sprendimą priimt, tu priimi sprendimą atleist.
Aš manau, kad apskritai tas būdas, kaip išrinktas prezidentas, paskui keitėsi, kaip buvo generalinis sekretorius, paskui prezidentas, kaip tie rinkėjai rinkosi, kaip viskas vyko – jau tenai buvo užprogramuota. Pagal mano vertybes ir pagal mano tikslus ne taip turėtų būt. Man trūksta atsakomybės, man trūksta to pasakymo, kad „prisiimu, darysim kitaip“. Dabar yra toksai dangstymasis, atsišaudymas. Naujausia karšta žinia apie Rimantą Grigą – ir vėl „atsiprašom, negalėjom“, pasiteisinimų ieškojimas. Taip komanda nelaimi, taip rinktinė nelaimi, taip krepšinis nelaimi“, – apie M. Balčiūno valdymą kalbėjo P. Motiejūnas.
Nemirai Pumprickaitei nusistebėjus, kad buvo prieita situacija, kai prestižinės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės poste niekas nenorėjo pakeisti atsistatydinimo raštą pateikusio R. Kurtinaičio, buvęs Eurolygos generalinis vadybininkas taip pat pasidalino savo emocinga reakcija.
„Man nesuvokiama, kaip taip gali būt, – teigė jis. – Tikrai neatsitiko, kad čia trenerių neturim ar to spaudimo bijom – ne tame situacija. Tiesiog kažkas yra viduj negerai, jei neatsiranda, kas nori pakeist, ir tikrai žinom, kad buvo kalbama su žmonėm, ir buvo siūloma. Bet aš vėl grįžtu prie to paties, kad nu nėra viduj tvarkos, nėra normalaus stuburo, kaip viskas vyksta, yra apsidėliota žmonėm, kurie visą laiką viską palaiko.
Kaip kalbama, bendruomenė palaiko... Ar matėt nors vieną iš vykdomojo [komiteto], kuris kalbėtų apie federaciją kažkaip kritiškai? Ar matėt nors vieną viceprezidentą? Net nežinau, ar tokie yra. Visąlaik yra vienas veidas, tas veidas ir veda – dabar apie jį ir kalbam.“
Kiek vėliau kalba pakrypo apie tai, kaip būtų galima M. Balčiūną pakeisti poste, ir pokalbis nuėjo ALK rinkimų link.
Tuo metu dar nebuvo žinoma, kad M. Balčiūnas atsistatydino, todėl P. Motiejūnas garsiai diskutavo apie tai, kokia rinkiminė sistema buvo sukurta, kuri M. Balčiūnui leido būti išrinktam.
„Žinau, kaip buvo, kai Arvydą [Sabonį] rinkdavom. Visi žino, aiški programa, aiškiai viskas važiuoja, skaidru, gražu. Laukdavai, kad ateitų kvorumas asociacijos narių. Aišku, jų būdavo, vienas dalykas, daug mažiau, kitas dalykas – visi žino, niekam nekyla klausimų, tai yra formalumas. Ne formalumas, bet tu žinai, kad viskas aišku. Dabar, kai buvo rinkimai, kai Robertas [Javtokas] buvo, kai išgirdau, kad susirinko iš 136-ių – tiksliai neatsimenu skaičiaus – 136-i, tai reiškia, kad kažkas pasikeitė, chebra. Taip nebuvo eilę metų. Ateidavo 75-80 procentų, dabar atėjo visi 100 procentų į tuos rinkimus.
Tai jau reiškia, kad kažkas vyko kitaip per visą agitaciją, rinkiminę programą. <...> Nenoriu per daug veltis į detales, bet viskas yra labai paprasta: ar tau rūpi krepšinis, ar tau nerūpi krepšinis, ar tau rūpi išsilaikyt valdžioj, ar tau rūpi kelt tą krepšinio lygį. Tų asociacijos narių... Turiu su pagarba apie visus kalbėt, bet nu tikrai tie svoriai yra nevienodi: vienur yra mėgėjų komandos nariai, kitur yra „Žalgiris“, abu turi po tą patį balsą. Dabar, kai matai, visus veiksmus, supranti, kodėl visi atėjo. Paimsiu tą komercinę pusę. Kur geriausia daryt krepšinio rungtynes? Čia kalbam apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Čia yra geriausias produktas kažkiek metų atgal, kur arenos lūžta, kur gali prisitraukt visus geriausius varžovus.
Dabar rinktinė žaidžia Utenoj, žaidžia Jonavoj, žaidžia Kėdainiuose. Aš suprantu tą kampą, kad galbūt reikia nuvažiuot į periferiją, bet mes turim aiškiai skirt dalykus: yra, kur tu gali uždirbt pinigus, ir kur tu atidirbti rinkėjams. Mano galva, tu taip važiuodamas aukoji finansus, aukoji prestižą, važiuoji į tuos visus mažesnius miestelius, mažesnius rinkėjus, kad būtų galiausiai tas palaikymas. Vėl sakau: ar tau rūpi krepšinis, ar tau rūpi palaikymas? Susidėlioji prioritetus ir turim tokią situaciją, kokią turim“, – užsidegęs pasakojo P. Motiejūnas.
Susiję straipsniai
Žvelgdamas toliau į M. Balčiūno valdymą, pagrindinis „Žalgirio“ akcininkas teigė, kad, jo nuomone, tai buvo parazitinis valdymas, kenkiantis visam Lietuvos krepšiniui.
„Yra didelis klausimas, kad tu eini per tą sistemą sukurtą, tą šimto procentų žmonių, kurie ateina – tu eini ir tu turi kovot prieš tą parazitinį valdymą, tą kenkėjišką valdymą, – apie galimus oponentus M. Balčiūnui kalbėjo pašnekovas. – Iš dalies rado silpnybę šitoj sistemoj, kur yra asociacija, kur visi lygūs, kur visi balsuoja. Reikia šitą kažkaip sugriaut, tą sugriaut nėra lengva. Dabar, jeigu ateini, tu turi per visus važiuot, kur visiems, kaip sakau, prižadėta, padaryta, ir yra tikslas išsilaikyt. Iš dalies ir vykdoma. Dažnai kalbama, kad „ateikit su planais“. Iš anos pusės ateina, kad čia yra tik kritika, kad nėra jokių aiškių planų.
Yra aiškūs planai: duokit sportui važiuot, darykim verslą, pardavinėkim bilietus, darykim rimtas draugiškas varžybas. Žaidžia Prancūzija su Serbija, arenos lūžta – kodėl pas mus nebėra šitų dalykų? Kiti dalykai – kaip tą jaunimą atskiriam, kaip mes jį ugdom, kaip mes trenerius skirstom. Žaidėm prieš studentais ir prieš 24 valandas supratom, kad negalim žaist su kitais studentais, kur turėjom 3 mėnesius pasiruošt ir paskui paskutinę dieną sako „palaukit, pagal taisykles šitas ir šitas negali žaist“. Ir tada gavosi, kad pusiau rinktinė, pusiau studentai. Aš kalbu apie neprofesionalumą, kurio yra labai daug. Mes tikrai krepšinio vadyboj turim labai daug specialistų ir profesionalų, ir mes mokam tą daryt.“
Vėliau P. Motiejūnas dar kartą patvirtino, kad ALK prezidento posto nesieks. Kaip priežastį nurodė „Žalgirį“ bei verslo ir tarptautines ambicijas.
Dar kartą sugrįžus prie vyrų rinktinės temos, P. Motiejūnas emocingai replikavo į N. Pumprickaitės išsakytą teiginį, kad krepšininkai visgi rungtyniauja ne už M. Balčiūną, o už Lietuvą.
„Ką pasakėt, tai ana pusė tuo ir naudojasi, nes tu turi atvažiuot, tu turi atvažiuot, nes čia gi Lietuva, čia dėl Lietuvos, dėl garbės, bet tu į veidrodį pasižiūrėk, – rėžė P. Motiejūnas. – Čia viskas va taip ir susideda. Iš dalies tu atvažiuoji [dėl Lietuvos] – taip, bet tu turi pats gint, pats rodyt tokius pačius standartus. Jeigu tų standartų nėra, nu tai tada nesimojuok ta korta, kad čia visi turi [važiuoti]. Mane tas va labiausiai ir skaudina, kad dabartinė valdžia tuo naudojasi savo tikslams pasiekti.
Mes čia galim visus kaltint: tas neatvažiavo, tas neatvažiavo, o, kaip Jonas Valančiūnas ir pasakė, tu pasižiūrėjai į veidrodį, tu supranti, kad čia jau yra kažkoks dėsningas dalykas, ne dėl kiekvieno atskirai, ne dėl visų tų n, kur neatvažiavo, žaidėjų ir n, kurių nepasirinko treneriai? Labai lengva atsistoti ir sakyti, kad čia „Lietuva, ei važiuojam!“
Galiausiai P. Motiejūnas prisiminė ir prieš 13 metų įvykusią istoriją, kurią neseniai išsamiai aprašė Lrytas, kai būtent dėl Mindaugo Balčiūno asmens iš tuometės Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pasitraukė ir jos prezidentas Arvydas Sabonis, ir vyrų rinktinės vyr. treneris Jonas Kazlauskas, ir pats Paulius Motiejūnas.
Tuomet J. Kazlauskas aiškiai įvardijo, kad su M. Balčiūnu kartu dirbti negali.
Pasak P. Motiejūno, M. Balčiūnas nuo tų laikų nelabai ir pasikeitė.
„Čia nėra pirmas etapas, jis (M. Balčiūnas – red.) buvo prieš tai. Jo etapas baigėsi su mano buvimu tenai. Mes Slovėnijoj antrą vietą iškovojom su Arvydu [Saboniu], Jonu Kazlausku. Tada irgi buvo didelės muštynės ir galiausiai pasitraukė Mindaugas. Su Mindaugu Špoku, Arvydu, Jonu Kazlausku buvo puiki komanda, viskas važiavo ir buvo labai gerai. Paskui tas nuopuolis kai įvyko, jisai dabar taip ir tęsiasi.
Mano manymu, Mindaugas nepasiėmė žmonių, kurie būtų šiuolaikiški, nepasiėmė tų verslo idėjų, kurios šiuolaikiškos, ir jis pats, su visa pagarba jam, nemanau, kad labai patobulėjo. Tai, kas buvo pirmam etape, iš esmės yra ir dabar antram etape – rezultatą tokį ir turim. Paprastas pavyzdys kalbant apie trenerius ir jaunimo sistemą.
Su Jonu Kazlausku buvo sutarta, kad jis yra vyr. treneris, jis surinko visų jaunimo rinktinių trenerius, sėdo prie vieno stalo, kalbėjo, ko trūksta, kalbėjo, kaip tą jaunimą augint, trenerius skyrėm irgi pačius geriausius: buvo ir Dainius Adomaitis, ir Tomas Masiulis – tuo metu pradedantys, bet buvo sutarta, kad tuo metu visi perspektyviausi, geriausi eina vadovaut. Iki tol buvo sistema, kad skiriam iš tos akademijos, kuri laimėjo [MKL čempionatą] – tas treneris užsidirbo būt vyr. treneriu rinktinės tos laidos.
Aš pats toj sistemoj augau, pats žaidžiau už tas rinktines, ir tu negaudavai jokio naujo indėlio iš trenerių, nes tu visą laiką pas tą patį trenerį. Čia buvo vienas pakeitimas, kurį padarėm. Dabar jis vėl nebevyksta, nebėra šito, nebėra taip, kad vyr. treneris susėstų su visais treneriais ir sakytų: „žiūrėkit, mes taip ginsimės, mes taip pulsim, taip ugdom žaidėjus, taip viską darom“. Dabar yra, kaip kalbam, tas pats susiskaldymas. Aš kalbu pavyzdžiais apie tai, kas vienija ir kas skaldo“, – apibendrino P. Motiejūnas.
Visos LRT Radijo laidos įrašą galite rasti čia.