Miuncheno „Bayern“ klubo gynėjas dėl 2025 metų Europos čempionato rungtynėse su Suomija patirtos kryžminių kelio raiščių traumos be krepšinio praleido būtent 384 dienas.
Pirmosiose oficialiose 2026–2027 metų sezono rungtynėse su Bambergo „Brose“ lietuvis aikštėje praleido beveik 15 minučių, pelnė 7 taškus ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus, o jo komanda 108:72 įveikė varžovus.
Po skaudžios traumos – R. Kurtinaičio įžvalgos apie Roko žaidimą: „Tai labai vertinu“
„Tai turėtų būti emocinga akimirka, – sakė jis portalui euroleague.net prieš įsimintiną jam pirmąjį mačą vokiečių ekipoje – Tai tarsi antrasis mano sezonas „Bayern“ klube, bet oficialiai – ne... Tai buvo tarsi metus trukusi reabilitacija ir aš vis dar laukiu savo pirmųjų oficialių rungtynių su „Bayern“ marškinėliais. Tad laukimas buvo ilgas, reabilitacija – taip pat.“
Jis vis dar puikiai prisimena tą vakarą, kai patyrė traumą "Eurobasket 2025" turnyre.
„Manau, kad tai nutiko pačiu blogiausiu metu, nes žaidžiau geriausią krepšinį savo karjeroje – tiek Europos čempionate, tiek prieš tai vykusiame sezone „Maccabi“ klube, – teigė Lietuvos žaidėjas.
Susiję straipsniai
Kai pirmą kartą pajuto, kad kažkas negerai, jis bandė save įtikinti, jog trauma nėra rimta.
„Kai pajutau, kad kažkas blogai, pirmiausia bandžiau save įtikinti, jog, galbūt, tai nėra blogiausias įmanomas scenarijus. Kitą rytą man atliko tyrimus, tad visą naktį praleidau galvodamas ir tikėdamasis, kad viskas nebus taip blogai.
Iš pradžių nebuvau labai nusiminęs. Žaidėme svarbias rungtynes su Suomija ir jas laimėjome. Pamenu, kaip rūbinėje juokavau su kineziterapeutais ir gydytojais. Kol nebuvo tyrimų rezultatų, buvau gana ramus.
Pirma mintis rūbinėje buvo tokia: tikiuosi, kad bent jau galėsiu būti su komanda per atkrintamąsias varžybas Rygoje. Kitą dieną, gavus tyrimų rezultatus, agentas pasakė, kad turiu nedelsiant vykti į Miuncheną operacijai. Iš pradžių vyravo pozityvios mintys, tačiau vėliau ėmė viršų imti negatyvumas,“ – prisiminė R. Jokubaitis.
Po to sekė 10 mėnesių trukęs atsistatymo procesas – viską teko pradėti nuo nulio.
„Fiziškai, manau, sunkiausia buvo tai, kad tenka iš naujo mokytis paprastų dalykų: normaliai vaikščioti, bėgioti, keisti judėjimo kryptį aikštelėje, – sakė jis. – Po operacijos šlaunies raumuo tampa daug mažesnis nei sveikosios kojos ir tai šiek tiek veikia psichologiškai.“
Visgi didžiausias iššūkis lietuviui buvo psichologinė našta.
„Sportininkams, susiduriantiems su tokia situacija, didžiausias iššūkis yra psichologinis pasirengimas, – teigė jis. – Įsivaizduoti visą reabilitacijos procesą, stebėti rungtynes iš šalies, bandyti įsivaizduoti, kaip viskas atrodys sugrįžus. Kyla daug abejonių, daug negatyvių minčių.
Tačiau niekada nesijaučiau psichologiškai silpnas, nes daugelį metų žaidžiau Eurolygoje kartu su geriausiais Europos krepšininkais. Ši reabilitacija dar kartą parodė, kad esu pajėgus nuveikti didelius dalykus.“
Visą atsistatymo laikotarpį 25-erių krepšininką lydėjo viena frazė.
„Iš pradžių nelabai ją supratau, – prisipažino jis. – Visi kartojo tą patį: „Sugrįši stipresnis.“ Tačiau tuo metu viskas atrodė niūriai ir buvo sunku įžvelgti ką nors pozityvaus.“
Tik vėliau Rokas pradėjo suprasti, ką žmonės turėjo omenyje.
„Turi pereiti visą tą procesą, kad suprastum, jog tampi stipresnis. Stiprėja ne tiek raumenys, kiek galva, mąstysena. Jei sugebi įveikti šią sunkios traumos reabilitaciją, esi pajėgus viskam,“ – kalbėjo Lietuvos rinktinės įžaidėjas.
Mėnesiai be krepšinio pakeitė ir jo santykį su „Bayern“ klubu. Kadangi negalėjo nuolat keliauti kartu su komanda, R. Jokubaitis daug laiko praleido bendraudamas su klubo personalu, kineziterapeutais, gydytojais ir treneriais – taip užmezgė ryšius, kokių įprastai intensyvaus sezono metu sukurti nepavyksta.
„Pirmą kartą gyvenime turėjau laiko pabūti su žmonėmis, kurių per rungtynes ar treniruotes nelabai matai, – sakė jis. – Tie metai padėjo užmegzti tikrai gerus santykius su visais klubo nariais. Grįžus į pasiruošimą sezonui atrodo, kad tie metai buvo tarsi didelė pauzė, tačiau per tą laiką sukūriau tvirtą ryšį su likusiais žaidėjais, treneriais bei administracijos darbuotojais. Čia jaučiuosi puikiai, apsuptas gerų žmonių.“
Grįžęs į treniruotes ir pradėjęs žaisti ikisezoninėse rungtynėse, R. Jokubaitis teigė, kad mintys apie traumą galutinai išsisklaidė.
„Mano tikslas – susigrąžinti sportinę formą ir pasitikėjimą savimi. Tai, ką turėjau prieš traumą. Arba noriu pasiekti dar geresnį lygį, – kalbėjo jis. – Noriu būti vienu iš pagrindinių žaidėjų ir sužaisti geresnį sezoną nei praėjusį, nes manau, kad galime pasiekti kur kas daugiau.
Kalbant apie „Bayern“ komandą ir tikslus Eurolygoje, jis turėjo vienareikšmišką nuomonę: „Noriu, kad būtume tarp atkrintamųjų varžybų dalyvių ir dėl jų kovotume. Tai turėtų būti kiekvieno žaidėjo tikslas. Niekas neprisimena tų, kurie užima 11-ąją ar 12-ąją vietą. Dėl aukštesnių pozicijų reikia kovoti.“