Jau debiutiniame sezone strategas iš Kauno laimėjo abu trofėjus Lietuvoje, o Eurolygoje užėmęs 5-ąją vietą reguliariajame sezone atvedė komandą į atkrintamąsias varžybas, kuriose 1:3 nusileido savo buvusiai komandai – Šarūno Jasikevičiaus treniruojamai Stambulo „Fenerbahce“.
Šį sezoną T. Masiuliui iškelti ne ką mažesni tikslai. Klubas surinko rekordinį 28,8 eur. biudžetą, o komandos vadovai strategui iškėlė minimalų tikslą patekti į Eurolygos atkrintamąsias, tačiau jau nebeslepiamos ir svajonės apie trofėjų.
Didelių tikslų tikisi ir „Žalgirio“ sirgaliai. Socialiniuose tinkluose daugelis aistruolių jau kalba apie planus patekti į finalinį ketvertą ar net titulą. Tačiau „Žalgirio“ treneris nenori, kad jo komanda būtų taip aukštinama.
Susiję straipsniai
„Šioje kėdėje visuomet spaudimo buvo ir bus. Tai puikiai supratau prieš ateidamas čia. Praėjusiais metais mažiau tikėjimo buvo mumis, tai buvo kažkiek lengviau. Dabar tas spaudimas ir tos vizijos man nelabai patinka. Kai žmonės sako ir rašo, kad eisime toli, nors dar nė vienų rungtynių Eurolygoje nesužaidę. Kaip treneriui atrodo, jog esame per daug išaukštinti. Žaidimas žaidžiamas ne ant popieriaus, o aikštelėje. Dar praktiškai nė vienų rimtų rungtynių nesame sužaidę“, – kalbėjo T. Masiulis.
Pirmose Eurolygos rungtynėse rugsėjo 24 dieną „Žalgiris“ Serbijoje stos į kovą prieš Belgrado „Crvena zvezda“ krepšininkus. T. Masiulis neslepia, jog laiko dar šiek tiek trūksta.
„Kaip visada laiko trūksta. Kiekvieną dieną norime būti geresni. Kiekvieną treniruotę norime kažką pasiimti, tarpusavio ryšius stiprinti ir tai bandome daryti“, – prieš Eurolygos startą kalbėjo T. Masiulis.
– Kiek planuojate Joną Valančiūną išnaudoti aikštelėje minučių prasme Eurolygoje?
– Tų minučių nepasakysiu. Susideda daug dalykų – rungtynių eiga, varžovai, pražangų kiekis. Mes su juo kalbėjome, kad visą laiką žaistų maksimaliai. Iš kiekvieno žaidėjo norime to paties, jis nėra išskirtinis ta prasme. Visi žaidėjai yra reikalingi. Apie minutes niekada su juo nekalbėjau.
– Kokia Sabeno Lee situacija? Ar jis keliaus su komanda? Ir ar šiemet į išvykas planuojate vežtis visus 15 žaidėjų?
– Dabar važiuos 13, jeigu nieko per naktį nenutiks. Sabenas Lee važiuos ir bus rungtynių dienos sprendimas. Per dvigubas Eurolygos savaites važiuos ir 14 žaidėjų.
– Ką labiausiai norėtumėte pagerinti?
– Viską turbūt. Suprantu, kad gynyboje visada bus klaidų, nesusikalbėjimo, bet norisi, kad jų būtų kuo mažiau. Matome, kad po kiekvienų rungtynių kažkas gaunasi geriau, bet iki tobulumo dar toli. Puolime irgi turime išmokti kaip žaisti su Jonu, kaip įmesti jam kamuolį, kaip nebūti statiškiems.
– Kokius Carseno Edwardso žingsnius matote per šį mėnesį praleistą klube?
– Žinome, koks jis žaidėjas. Jam tai nauja komanda ir jis turi naują vaidmenį. Jis pats sako, jog dar ieško vietos. Tas pats ir su Sterlingu Brownu. Normalu. Jie atėję iš kitų sistemų. Man svarbiausia, kad jis priimtų gerus sprendimus tiek puolime, tiek gynyboje. C. Edwardsui tikriausiai tai yra labiausiai pasikeitęs krepšinis.
– Kas nevyks į Belgradą?
– Deividas Sirvydis ir Kaodirichi Akobundu-Ehiogu.
– Kas iš kitų komandų geriausiai padirbėjo. Kaip sudarytumėte išankstinį Eurolygos finalinio ketverto ketvertuką?
– Visos komandos tikrai sustiprėjo. O tas ketvertukas tai turbūt tos pačios komandos, kurios buvo ir paskutinius 10 metų – Pirėjo „Olympiakos“, Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Fenerbahce“, Madrido „Real“, dabar ir „Dubai Basketball“ žmonių turi. Bet sezonas ilgas ir čia tik prognozės.
– Pirmose dvejose oficialiose rungtynėse startavote su tuo pačiu starto penketu ir neregistravote tų pačių žaidėjų. Tokia idėja ir Eurolygos kovoms apšaudyti šitą dvyliktuką?
– Daugiau mažiau taip. LKL norime duoti pasireikšti kitiems žaidėjams, bet dabar to laiko nėra ir pirmas dvi LKL rungtynes traktavome labiau kaip pasiruošimo rungtynes.
– Yra 15 žaidėjų kovojančių dėl vietos komandoje. Kiek sunku juos visus įtikinti, kad jie būtų patenkinti dėl savo vaidmens?
– Praėjusiais metais buvo mažiau žaidėjų ir vis tiek buvo šioks toks iššūkis. Tai normalu, kiekvienoje komandoje bus tas pats, nebent turėsi 6–7 žaidėjus. Visi suprantame kur esame, dėl ko esame ir kovojame dėl to pačio tikslo. Bandome kalbėtis, tai aiškiname ir visi tai supranta. Kol kas labai didelio iššūkio dar nėra.
– Pernai reikėjo taikytis prie Sylvaino Francisco žaidimo, šiemet prie Jono Valančiūno. Kas sunkiau?
– Kol kas sunku pasakyti. Skirtingi žaidėjai, skirtingos pozicijos. Cisco turėdavo kamuolį ir jis daug ką galėdavo spręsti, o J. Valančiūnui turime paduoti kamuolį. Tai nauji iššūkiai. Gal nedaug kas yra žaidęs su tokio lygio aukštu žmogumi. Tai iššūkis ir mums treneriams, ir žaidėjams.