Kauniečiai jau pirmame kėlinyje pradėjo diktuoti sąlygas ir po dviejų ketvirčių buvo priekyje 16 taškų skirtumu – 50:34. Antroje dvikovos dalyje skirtumas tik didėjo ir siekė 28 taškus. 100-ąjį tašką įmetė Carsenas Edwardsas, kai buvo likę žaisti mažiau nei 3 minutes.
Tačiau po pergalės kauniečių strategas Toma Masiulis turėjo kalbėti apie į „Žalgirį“ sugrįžtantį Keenaną Evansą. Mat klubas paskelbė, kad jis susigrąžina savo laiku Kaune žaidusį, o dabar paskolintą Londono „Lions“ ekipai įžaidėją.
„Manau, kad žmonės supras, kur mes norime žaisti ir kaip norime žaisti, – apie amerikiečio sugrįžimą kalbėjo T. Masiulis. – Kiekvienas žaidėjas turi stipriųjų pusių, kurias reikia išnaudoti aikštelėje. Nenorime, kad žaidėjai patys bandytų žaisti po 30 minučių ir visą laiką viską spręstų individualiai.
Susiję straipsniai
Kartais reikia ramybės, ir tikimės, kad jis galės jos suteikti. Manome, kad jis jau pažįsta šį klubą ir organizaciją, todėl jam bus gerokai lengviau mums padėti“.
Paklausus, ar krepšinio rinkoje dar buvo svarstomi kiti variantai, treneris atsakė: „Tam tikra paieška vyko, bet, kaip jau minėjau, norėjome žmogaus, kuris iš karto žinotų, kur atvyksta, kokia čia situacija ir kas vyksta.
Jis žino miestą, pažįsta organizaciją, o mes pažįstame jį. Tai, galima sakyti, saugiausias pasirinkimas, kol neturime Nigelio Williamso-Gosso“.
– Kaip apibūdintumėte šią savaitę tarp Eurolygos rungtynių?
– Nieko naujo nepasakysiu. Sunkumų kyla ne tik dėl to, kas vyksta aplink mus, bet ir dėl pačios komandos žaidimo. Atrodo, kad niekas nesiklosto, nors stengiamės ir bandome žaisti gerai.
Žiūrėjome vaizdo įrašus, kalbėjomės su žaidėjais. Džiugu, kad jie reaguoja ir stengiasi tikėti tuo, ką darome. Blogiausia būtų, jei jie nebetikėtų mūsų darbu. Tada jau matytume, kad kažkas iš tiesų negerai.
Žaidėjai bando tikėti mūsų idėjomis, todėl toliau dirbame pagal savo rutiną. O aš, kaip treneris, turiu padaryti viską, ką galiu, kad tinkamai paruoščiau komandą rungtynėms. Į tai ir koncentruojuosi.
– Kaip pavyksta išryškinti Jono Valančiūno vaidmenį „Žalgirio“ komandoje? Šįkart jis pelnė 15 taškų ir buvo naudingiausias ekipoje?
– Manau, kad šiandienos rungtynės tai gerai parodė. Jis yra žaidėjas, į kurį varžovai atkreipia ypatingą dėmesį ir prieš kurį ginasi kitaip. Tai normalu. Turime prisitaikyti: kartais atakuoti per aukštaūgius, kartais rinktis kitus sprendimus.
Gynyboje taip pat turime prisiderinti prie skirtingo stiliaus komandų. Pats Jonas supranta, kad čia kiek kitoks krepšinis nei NBA.
Yra trijų sekundžių taisyklė gynyboje ir kitų niuansų. Puolime kartais atrodo, kad galima atlikti dar vieną ar kitą veiksmą, tačiau reikia priimti tinkamus sprendimus. Jis tikrai žengia didelį žingsnį į priekį. Bando greičiau bėgti, klausosi nurodymų ir stengiasi. Tikimės, kad kuo toliau, tuo bus geriau.
– Pastaruoju metu daug kalbama apie gynėjų žaidimą ir jų gebėjimą organizuoti puolimą. Šiandien Maodo Lo sužaidė gana solidžiai. Kaip vertinate progresą ir prisitaikymą prie dabartinės situacijos?
– Maodo Lo praleido visą pasiruošimo laikotarpį, todėl iš esmės jis yra tarsi naujas žaidėjas. Jis beveik nežaidė, o dabar su komanda dirba jau maždaug keturias savaites. Po truputį pradeda geriau jausti žaidimą.
Komandai šiuo metu nesiseka, aplink tvyro sudėtinga atmosfera, tačiau turime judėti pirmyn. Jam dar reikia šiek tiek laiko, bet jis tikrai žengia žingsnį į priekį. Pamatėme, kad gali perduoti kamuolį ten, kur mums reikia.
Žinome, ką Maodo Lo galėjo duoti komandai praėjusiais metais, ir šiandien jis tai parodė.
– Praėjusią savaitę minėjote, kad su komanda kažkas ne taip. Ar pergalė padėjo išspręsti šias problemas?
– Pirmiausia reikia suprasti, kad problema nėra ta, jog nežaidžiame ar nuleidžiame rankas ir nekovojame. Tačiau šiandien man nepatiko, kad antroje rungtynių pusėje per daug dėmesio skyrėme puolimui.
Pirmoje pusėje varžovas pelnė 34 taškus, o antroje – net 51. Kitose rungtynėse už tai būsime skaudžiai nubausti ir vėl sėdėsime nuleidę galvas. Rūbinėje turi atsirasti daugiau lyderystės. Žaidėjai turi vieni kitus paraginti ir dar labiau spausti, kad visi atliktų savo darbą. Tikrai galime žaisti geriau. Jeigu būtume sustabdę varžovų greitąsias atakas, mūsų pasirodymas būtų buvęs solidesnis. Poziciniame žaidime gynyboje atrodome neblogai, tačiau toks atsipalaidavimas negali būti toleruojamas. Jeigu norime kilti aukščiau ir įveikti stipresnes komandas, privalome išmokti išvengti tokių klaidų. Kai nepavyksta to padaryti, natūraliai pradedi galvoti, kad kažką darai ne taip.
– Kaip sekasi valdyti ego komandoje?
– Bandome. Kai prasideda pralaimėjimai, visada ydos išlenda. Bandome suprasti, Jonas irgi supranta, gerai sportavo, gerai žaidžia. Jis supranta, kad jo lyderystės reikia ne tik rungtynėse.
Jis tai daro ir smagu už jį. Kai laimime, viskas yra lengviau. Po pralaimėjimų niekam nėra gerai.
– Antrajame kėlinyje Jonas Valančiūnas buvo emocingas po keitimo. Kas per situacija?
– Antrame ketvirtyje? Dabar net nepamenu. Su juo tikrai viskas gerai. Dabar net nepamenu, reikės pasiklausti jo. (šypsosi)
– Sugrįžus Evansui ir pasveikus N. Williamsui-Gossui sudėtyje turėsite jau 16 žaidėjų. Ar yra minčių ar galimybių kažką skolinti Londono „Lions“ klubui?
– Manęs kol kas šito neklausė, tai aš apie tai negalvojau. Visi reikalingi, turime daug rungtynių, visiems reikia rasti laiko. Tikiu, kad rasime laiko visiems.
– N. Williamso-Gosso šiandien nebuvo prie komandos. Kokios to priežastys?
– Apsirgęs, nenorėjome, kad užkrėstų komandą.