„Šiaulių“ puolėjas Simas Jarumbauskas sako, kad tokių rungtynių baigtį lemia ne skambios pavardės, o noras ir energija. Pagrindą taip kalbėti suteikė turnyro pradžia, kai Dariaus Songailos auklėtiniai savo arenoje įveikė Londono „Lions“ ekipą.
„Manau, kad po tų rungtynių pamatėme, jog galime žaisti su visais, – kalbėjo S. Jarumbauskas. – Krepšinis dabar nebėra vien apie talentą ir taktikas, daug ką reiškia noras ir energija. Ant šių dalykų gali įveikti komandas, kurios yra ženkliai turtingesnės.“
– Tarp pergalės Ankaroje ir vakaro Klaipėdoje – vos kelios dienos, nulėmusios visai kitokį vaizdą. Kaip tokį kontrastą paaiškintum?
– Kontrastas didžiulis. Turkijoje parodėme, kaip galime žaisti, savo fiziškumą, o Klaipėdoje – priešingai. Ten pralaimėjome dėl koncentracijos stokos, leidome jiems užlipti sau ant galvos.
– Visgi daug laiko galvoti apie pralaimėjimą nėra, jau trečiadienį laukia naujas iššūkis Europos taurėje. Kaip pavyksta jam ruoštis?
Susiję straipsniai
– Treneriai sudėliojo akcentus, turėjome atsistatymo treniruotę, šiandien ruošiamės. Dar viena treniruotė laukia rytoj – ir viskas.
– Kaip apibūdintum šią ekipą? Atrodo, kad sudėtyje netrūksta nei ryškių NBA žaidėjų, nei Europoje daug ką įrodžiusių veteranų.
– Jie turi viską – moka žaisti ir greitai, ir lėtai. Visose pozicijose turi pranašumų, įspūdingų pavardžių. Tikrai nebus lengva, bet žinant, ką mes kaip komanda turime daryti, viskas įmanoma.
– Grupėje net šešios komandos turi vienodą balansą, o vietas skiria tik taškų skirtumas. Atrodo, kad turime pačią konkurencingiausią grupę, kurioje visi gali laimėti prieš bet ką?
– Taip, žiūrint į grupę, taip ir atrodo. Pagal tai, kaip dėliojasi rungtynės, konkurencija didžiulė – viena stipriausių grupių.
– Apie tavo žaidimą ne kartą teigiamai pasisakė treneriai – sezoną pradėjai sunkiau, bet vėliau tapai vienu svarbiausių komandos žaidėjų. Kaip pats jautiesi sezonui įsibėgėjus?
– Aš visada pripratęs – kur tik nueinu, taip gaunasi. Prieš sezoną turėjau šiokių tokių traumelių, tad įsivažiuoti buvo sunkiau. Dabar geriau, nes daug rungtynių ir esu tame ritme. Stengiuosi daryti tai, ką reikia.
– Kiek tie žodžiai motyvuoja ir kiek prideda spaudimo?
– Malonu, kai pagiria, bet… Pavyzdžiui, su „Lions“ aš nežaidžiau, o laimėjome – man tai smagiausia. Ir matai, kad kaip būrys gali būti konkurencingas.
– Per kelias dienas laukia kelios rungtynės namuose – atvyksta du nauji, didelių ambicijų neslepiantys klubai. Tikriausiai vietos sirgaliams galime palinkėti tokio kovingumo, kokį ir pats rodai aikštelėje?
– Aš visada taip žaisiu, tai nesikeičia. Nesu talentingiausias, bet bandau pridėti energijos – jos mums reikės ir iš sirgalių.



