„Neptūno“ tvirtovėje karaliavo Europos taurėje nepralaiminti Neapolio „Napoli“ Įvyko „Vakarų bangos“ fanų boikotas

„Neptūno“ krepšininkams nepavyko padaryti tai, ko dar nepadarė kitos C grupės ekipos – atimti pergalę iš lyderės italų Neapolio „Napoli“ komandos.

Italijos komanda, turėdama favoritės etiketę, iškart išsiveržė į priekį 15:7, 23:17, tačiau kėlinį laimėjo tik 24:20.

Antrame ketvirtyje situacija išsilygino ir nors „Napoli“ turėjo persvarą 43:35, „Neptūnas“ vijosi ir neleido atitrūkti. Ilsėtis šeimininkai išėjo atsilikdami tik 45:47.

Trečiame kėlinyje „Napoli“ įjungė papildomą pavarą ir klaipėdiečiams buvo jau sunku laikytis – italai pasiekė ir dviženklę persvarą 71:61.

Paskutiniame kėlinyje svečiai buvo priekyje tik 77:70, bet įpusėjus ketvirčiui atitrūko 81:70 ir išlaikė būtiną persvarą.

„Napoli“ yra viena iš dviejų komandų, kuri per 5 turus nepralaimėjo nė vienos dvikovos. Europos taurės turnyre tiek pat laimėjimų turi tik A grupės lyderis Salonikų PAOK su Luku Lekavičiumi.

Italijos klubas iškovojo visus laimėjimus, o „Neptūnas“ gali pasidžiaugti vos viena pergale – palaužė prancūzų Breso Burgo JL 93:89 ir dabar žengia tarp kitų dviejų autsaiderių.

mačo metu „Švyturio“ arena paliko „Vakarų banga“ fanų nariai – jie boikotavo dvikovą dėl esą nelygaus elgesio su jais. Feisbuke jie paaiškino situaciją (pareiškimas netaisytas):

OFICIALUS PAREIŠKIMAS DĖL RUNGTYNIŲ BOIKOTO VIENAS UŽ VISUS – VISI UŽ VIENĄ!

Šiandien palikome „Švyturio“ areną ir boikotavome rungtynes. Ne todėl, kad mums neberūpi komanda, ne todėl, kad nusisukome nuo savo miesto ar savo spalvų. Priešingai – būtent todėl, kad mums rūpi mūsų tribūna, mūsų žmonės ir teisė būti joje be nuolatinio spaudimo, grasinimų bei išankstinio priešiškumo. Mes esame krepšinio ultros. Ne nusikaltėliai. Ne problema, kurią reikia bet kokia kaina pašalinti iš arenos. Mes esame tie, kurie kuria atmosferą, palaiko komandą ir stovi už savo miestą. Tačiau Klaipėdoje jau daugelį metų jaučiame kitokį požiūrį.

Dar senosios salės laikais, kai LKL nuostatuose nebuvo aiškiai reglamentuotų baudų už pirotechniką, mūsų tribūnoje įprastu atsaku tapdavo sulaikymai, antrankiai, dujos ir areštinės kamera. Tuo metu, kai, mūsų žiniomis, kitų komandų sirgaliai su apsauga rasdavo būdų susitarti dėl pirotechnikos naudojimo, Klaipėdoje dažniau tekdavo susidurti su jėga ir baudimu, o ne dialogu.

Metai bėga, tačiau, mūsų akimis, požiūris nesikeičia.

Po rungtynių su Šiauliais vienam mūsų nariui buvo skirtas šešių mėnesių draudimas lankytis sporto renginiuose už necenzūrinę leksiką ir parodytą vidurinį pirštą. Šiandien situacija pasiekė dar vieną ribą: vienas iš mūsų vaikinų buvo neįleistas be jokio išankstinio tyrimo, perspėjimo ar draudimo už tai, kad praeitose rungtynėse atsistojo ant kėdžių laikiklių, norėdamas užvesti tribūną.

Po šio įvykio pasigirdo grasinimų, kad už tokį elgesį gali grėsti net metų trukmės draudimas lankytis sporto renginiuose.

Suprantame, kad arenoje galioja taisyklės ir kad už jų pažeidimus gali būti taikomos priemonės. Tačiau kyla esminis klausimas: kur baigiasi saugumo užtikrinimas ir prasideda neproporcingas spaudimas? Ar kiekviena situacija turi būti sprendžiama išvarymu, grasinimais ir draudimais, užuot ieškojus proporcingo sprendimo? Šiandien administracinio protokolo surašymas gali tapti rimtų pasekmių pradžia – įskaitant draudimą lankytis sporto renginiuose. Todėl nerimą kelia situacijos, kai, mūsų vertinimu, sprendimai priimami pernelyg skubotai, o sirgaliui tenka gintis nuo pasekmių, kurios gali paveikti jį ilgus mėnesius ar net metus.

Po rungtynių su Šiauliais matome suintensyvėjusį apsaugos ir policijos dėmesį mūsų tribūnai. Taip pat mus pasiekė informacija, kad siekiama identifikuoti mūsų sektoriaus narius ir reikalauti, jog prieš kiekvienas rungtynes klubui pateiktume dalyvausiančių asmenų vardų ir pavardžių sąrašus.

Tokiam išskirtiniam mūsų tribūnos kontroliavimui nepritariame. Norime aiškaus atsakymo: kokiu teisiniu pagrindu to reikalaujama ir kodėl būtent mūsų sektorius turėtų būti traktuojamas kitaip nei kiti sirgaliai? Jei tokie reikalavimai iš tiesų keliami, jie turi būti pagrįsti konkrečiomis teisės normomis, o ne neįvardytais nurodymais „iš viršaus“. Klaipėdoje mūsų tribūna, regis, tapo išimtimi, kuriai nuolat skiriamas ypatingas dėmesys. Namų rungtynių metu mus nuolat supa apsaugos darbuotojai – dažnai jų būna šeši, nepriklausomai nuo to, ar arenoje apskritai yra atvykusių sirgalių. Kartais „Švyturio“ arenoje jaučiamės labiau kaip išvykos sirgaliai nei namų tribūna. Ar taip turėtų atrodyti santykis tarp klubo, sirgalių ir saugumą užtikrinančių tarnybų?

Toks elgesys ne tik kuria įtampą, bet ir atbaido naujus žmones nuo prisijungimo prie tribūnos. Kaip galime tikėtis augančios, gyvos ir garsios sirgalių bendruomenės, kai žmonės nuolat jaučiasi stebimi, apsupti ir apriboti? Mes norime kurti atmosferą, o ne jaustis tarsi būtume uždaryti aptvare.

Šiandien priėmėme sprendimą palikti rungtynes visi kartu. Tai nebuvo spontaniškas kaprizas. Tai buvo solidarumo sprendimas. Jeigu šiandien paliksime vieną savo narį likimo valiai, rytoj tai gali nutikti kitam. O poryt – kiekvienam iš mūsų. Jei tylėsime susidūrę su grasinimais, spaudimu ir, mūsų vertinimu, selektyviu elgesiu, leisime tokiai praktikai tapti norma.

Mes nereikalaujame privilegijų. Nereikalaujame būti aukščiau taisyklių. Reikalaujame vienodo požiūrio, aiškių taisyklių, proporcingų sprendimų ir pagarbos mūsų tribūnai. Norime, kad kiekvienas incidentas būtų vertinamas individualiai, o ne remiantis išankstiniu nusistatymu prieš ultras. Mūsų boikotas – tai žinia klubui, arenos administracijai, apsaugos darbuotojams ir policijai: mes matome, kas vyksta, ir nesiruošiame apsimesti, kad viskas gerai. Kol spaudimas vienam iš mūsų tampa spaudimu visai tribūnai, tol atsakomybę prisiimame visi kartu. Mes stovėjome, stovime ir stovėsime vieni už kitus. Mūsų galima neįleisti į areną, galima apsupti apsauga, galima bandyti nutildyti draudimais ir grasinimais, tačiau mūsų vienybės taip lengvai nesugriausite.

VIENAS UŽ VISUS – VISI UŽ VIENĄ!