Pirmajame kėlinyje stabdydamas varžovą greitoje atakoje peties traumą patyrė ir po to dvikovos nebaigė Ignas Urbonas.
Tai buvo jau trečioji vilniečių ekipos žaidėjų patirta trauma per pastarąją savaitę: iki tol klubas paskelbė, kad keletą mėnesių rungtyniauti negalės Martynas Paliukėnas, o komandai trečiadienį padėti negalėjo ir Matas Jogėla.
Startiniame penkete rungtynes pradėjęs I. Urbonas, panašu, taip pat nerungtyniaus ilgesnį laiką, pranešė N. Pacevičius.
Susiję straipsniai
„Klubas praneš, bet situacija prasta“, – spaudos konferencijoje teigė treneris.
Paklaustas, ar žaidėjas nerungtyniaus ilgą laiką, N. Pacevičius tik nulenkė galvą. „Panašu“, – trumpai tarė jis.
Būtent dėl 18-mečio patirtos traumos N. Pacevičius pernelyg džiaugtis po dvikovos negalėjo, nors pergalė trečiadienį ir reiškė, kad „Rytas“ FIBA Čempionų lygos A grupėje po trijų rungtynių užima pirmąją vietą.
„Turėjom daug problemų rotacijoj, bet mes tikim tuo vaikiu. Jisai buvo planuotas vasarą, sakykim, mūsų rotacijos žaidėju. Po rungtynių ateini – traumos. Kitas dalykas – kaip mes užbaigėm tas rungtynes. Tokioj grupėj, žinant tą formatą BCL, kiekvienas taškas yra svarbus.
Faktas, smagu, kad sureagavom, smagu, kad atsidėkojom fanams už tą košmarą, baisų vaizdą, ką mes matėm Nantere, smagu už tai, bet iki pilnos laimės šiandien gaila, bet biškį pritrūko“, – savo mintis dėstė treneris.
– Pats randate atsakymą, kas skyrė tą košmarą nuo šiandien pamatyto vaizdo? Šiandien, atrodo, vien energija buvo kita.
– Aš manau, kad paprastas dalykas – kaip tu treniruojiesi, taip tu ir žaidi rungtynes. Kažkaip vėlgi aš ir Kinijoj sakiau tą patį – kartais turi gaut laiku per nosį, tave nuleidžia ant žemės, kad tu kažkaip sureaguotum. Manau, Nantere buvo tokios rungtynės, kur mes tiesiog į jas neatėjom, mes nesikovėm, mes nedavėm kontakto, mes išvis... Buvom tokie... toli nuo savęs.
Nežinau net, paaiškinimų kokių rasti. Dabar paprasčiausiai išėjom, statėm kūnus, aukojom kūnus, negailėjom savęs ir manau, kad čia nėra didelio mokslo. Čia nereikia išradinėti dviračio – arba tu išeini luptis, arba neišeini. Manau, kad tas skirtumas toks ir susidaro.
– Dabar netekote trijų žaidėjų, prieš tai traumas buvo patyręs C. Winstonas ir O. Pleikys. Kaip keičiasi treniruočių specifika?
– Faktas, kad išsibalansuoja. Kažkaip ieškai to balanso kviesdamasis žaidėjus iš antros komandos, kurie mums treniruočių procese kažkiek padeda. Aišku, nelengva. (atsidūsta) Jaunas treneris esu, niekada negaliu prisišnekėti. Pasakiau čia prieš kelias dienas savam kolektyve trenerių, kad pagaliau turim tuos dvylika žaidėjų prieš išvyką į Uteną.
Praeina trys-keturios dienos ir esam tokioj situacijoj. Žiauriai gaila, bet nu ką... Man išbandymai kaip treneriui, išbandymai mums kaip klubui, kaip mes sugebėsim išlikt kartu tokioj situacijoj.
– Ar nėra minčių tų žaidėjų, kurie dalyvauja treniruotėse, įlieti ir į rungtynių ritmą?
– Manau, būsim priversti suktis iš situacijos. Čia nėra stebuklų. Laukiam Mato Jogėlos sugrįžimo, tikimės, kad jis jungsis kitose rungtynėse, kas mums žiauriai padės. Žiūrėsim. Sakau, viskas labai karšta, tie dvejopi jausmai po rungtynių. Nesinori „ant karštų“ prišnekėt, bet akivaizdu, kad kažkaip turim reaguoti šitoj situacijoj.
– A. Jomantas kalbėjo, kad reikės vieno papildymo, bet dabar panašu, kad reikės ir antro. Kaip matote šią situaciją?
– Kaip ir sakau, dar labai karšta. Sakau – visiems šokas buvo, kad trys žaidėjai, praktiškai identiškos traumos Martyno su Ignu, Mato kažkiek lengviau, bet ta pati kūno dalis... Kažkoks kaip užkeikimas. Aš norėčiau vis dėlto fokusuotis į šios dienos rungtynes, kur žaidėjai padarė didžiulį darbą. Manau, kad svarbiausia yra tai, kad šiandien sugebėjom išlikti kartu ir nesubyrėjom rungtynių eigoj.