Gražu žiūrėti, kaip jau nuo penktadienio pietų prasideda kamščiai, apgultis prekybos centruose, gėlių turgeliuose ar kepyklėlėse. Visi skuba nustverti kažką mielo, gražaus mamai. Ir visiškai nesvarbu, ar ta mama – žmona, draugė, senelė, dukra ar... mama.
O jos laukia. Ne gėlių, ne pyragų, o mūsų. Ir laiko, kurį galima bus praleisti kartu. Nes laikas, kad ir kaip banaliai skambėtų, bet yra geriausia dovana joms. Ir jums. Sakot, laiko neįmanoma dovanoti? Kažkada galvojau taip pat. Ypač kai visos valandos ir minutės buvo atiduodamos svetimiems žmonėms: klientams, kolegoms, mechanikams, santechnikams ir t.t. Bet ne artimiausiems žmonėms. Liūdna.
Šiandien džiaugiuosi matydama, kaip sporto klubuose, parkuose ar net bėgimo renginiuose lankosi mamos su dukromis. Mildą su dukra sporto klube sutinku kone kasdien.
„Su Kotryna ateiti į klubą – man šventė. Yra su kuo pasidalinti pasiekimais, pasitarti. Abi suprantame sporto svarbą ir dar ilgai norime būti kartu. Kadangi jos susilaukiau būdama 38 metų, laikas mums yra labai svarbus“, – pasakoja Milda. Paklausta, nuo ko viskas prasidėjo, ji šypsosi: „Nuo ryšio. Džiaugiuosi, kad jį turime. Nuo mažumės stengiausi, kad tarp mūsų nebūtų jokių „nepatogių“ temų, mokiau, kad klausti „kodėl boružė turi nevienodą taškų skaičių“ – yra normalu. Ir, svarbiausia, nuoširdžiai juoktumėmės kartu.“ Viso šito pasekmė: Kotryna su sporto klubo abonementu rankose. Ir ne sau, o mamai. Ir daug laiko, praleisto kartu.
„Mama ir dukra pirmiausia turi būti draugės. Be jokių paslapčių ar nutylėjimų,“ – sako olimpinė čempionė, maratonininkė, dukra ir mama Diana Lobačevskė. „Pati su mama esame geros draugės, todėl ir savo vaikams skiepiju pasitikėjimą, kad visada būsiu šalia ir palaikysiu bet kurioje situacijoje.“ Nors Dianos dienotvarkė suplanuota minučių tikslumu, ji stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su mama: „Ji dažnai važiuoja su manimi į stovyklas. Nors ir nebėgiojame kartu, bet daug laiko praleidžiame vaikščiodamos. Treniruotės tampa truputį lengvesnės, kai žinau, kad ji šalia. O jai – ramiau, nes mato savo dukrą.“
Sportininkė džiaugiasi turėdama tokį palaikymą šalia: „Ji supranta, koks sunkus yra mano darbas. Ir nebuvo nė sekundės, kad nejausčiau palaikymo. Kiekvienose varžybose žinau, kad ji yra šalia ir tiki manimi.“
Mama yra turbūt tas žmogus, kuris iš tiesų tikės tavimi, net jei trys milijonai purtys galvą ir sakys „netikiu“. O kiek kartų mes netikėjome jomis? Kai sakydavo, kad „nekišk pirštų, nes nudegsi“, „nelįsk, įsipjausi“, „nebėk, pargriūsi“... Ir patikime tik tada, kai atbėgame su kruvinu keliu ir nubalnotom alkūnėm. Ir taip iki šiol.
Tegu mamos patiki iš naujo, kad nesusižeisim, nepargriūsim, esam jau didelės ir stiprios.
Vietoj puokštės gelių ar saldaus pyrago, padovanok jai savo laiko. „Ne tik per Motinos dieną. Tokiems dalykams progos nereikia. Tiesiog kuo dažniau ištarkime gražų žodį ir padėkokime, kad jos šalia. Ir, svarbiausia, būkite draugėmis“, – motinos dienos proga linkėjo Diana.
Iš tiesų, įsižiūrėkite į mamos akis, kai pamatys jus su gėlėmis, pasipuošusius, tarpdury. Tos akys žiūrės tikrai ne į jas, o į jus. Kiek su liūdesiu, nes žino, kad užsukot tik trumpam. Tad užsukę, nors ir trumpam, pasistenkit, kad tas laikas dar labiau nesusitrauktų. Nuo socialinių tinklų, nuo el. paštų, klientų ir susitikimų.
Ir nepamirškim, kad mamos diena – ne tik gegužę, o kasdien. Todėl birželio 17 d. vyksiantis „Moterų bėgimas“ kviečia jau dabar praleisti daugiau laiko su savo mamomis ir bėgti kartu. Laukia ne tik bėgimas, grožio procedūros, bet ir laikas, kurį praleisite kartu.
