Lietuviai išsiruošę į trail bėgimo savaitgalį Italijoje per tris dienas nubėgo iki 57 kilometrų pakeliui „surenkant“ 4700 metrų vertikalaus pakilimo, o tai yra tas pats, kas nubėgti iš Vilniaus į Elektrėnus pakeliui įlipant į aukščiausią Europos kalną Montblaną.
„Idėja ilgajam paskutiniam balandžio savaitgaliui – lekiam į Italijos Alpes ir „išsitaškome“ nuostabaus grožio trail takuose prie Gardos ežero. Limone sul Garda bus mūsų namai, o Limone skyrace ir vertical km trasos bei kitoj ežero pusėj esantis Monte Baldo kalnas (2000 metrų virš jūros lygio) bus mūsų „žaidimų aikštelė“ visas tris dienas.“ – skelbė trail bėgimo savaitgalio Italijos Alpėse apibūdinimas.
Per ilgąjį paskutinį balandžio savaitgalį grupė lietuvių nusprendė patirti kuo daugiau įspūdžių susijusių su trail bėgimu kalvotose vietovėse įsikūrė Limone sul Garda – mažame miestelyje įsispraudusiame tarp didžiausio Italijoje Garda ežero ir kalnų. Dešimtys trail takų iš miestelio veda tiesiai į kalnus nuo kurių atsiveria įspūdingos ežero ir aplink jį esančių kalnų panoramos.
Tiesa, ne visuomet tik kvapą gniaužiančiais vaizdais buvo galima gėrėtis, nes takai vietomis buvo statūs, vedė šalia skardžių, kartais lipant teko prisilaikyti šalia įrengtų virvių. Kitoje ežero pusėje akį traukė snieguotos kalnų viršūnės tarp jų ir Monte Baldo viršukalnė, esanti 2218 metrų virš jūros lygio aukštyje. Persikėlę per ežerą laiveliu ir kopdami vien tik į viršų kelias valandas lietuviai pasiekė snieguotas kalnų keteras. Tam, kad atsirasti šalia taip gražiai iš apačios atrodžiusių snieguotų viršūnių reikėjo pakilti 1600 metrus į viršų, kas yra tas pats kaip įlipti į 5 Vilniaus televizijos bokštus iš karto.
„Trail bėgimo savaitgalis Italijos Alpėse Limone sul Garda buvo kažkas tokio. Visom prasmėm! – savo įspūdžiais dalinasi viena iš kelionės sumanytojų ultramaratonininkė ir bėgimo varžybų gamtos takais „Laukinis trail turas 2018“ organizatorė Viktorija Tomaševičienė. – Iki nukritimo įspūdingi vaizdai, trail takai vedantys po tūkstantį ir daugiau vertikalių metrų į viršų tiesiai iš kiemo. Kai kurie takai labai techniški, bet tai tik įdomiau treniruotėms. Buvo ir sniego, ir karščio, ir saulės, ir net keli lietaus lašai bėgant mūsų paskutinį naktinį bėgimą su galvos žibintais. Pasikarstyti 2000 aukštyje ant snieguotų kalnų keterų ir prieiti vietą, kur visgi teko priimti sprendimą grįžti atgal irgi savaip įdomu, o paskui dar „paspausti“ 1600 metrus žemyn nuokalne skaičiuojant minutes ar spėsime į paskutinį keltą. Į Limone sul Garda dar reiks grįžti. Būtinai.“
Tai, kad savaitgalis kalnuose buvo nelengvas, bet labai įsimintinas pritaria ir Marija Pipiraitė Grumbinė – viena iš organizatorių bei kelionių agentūros vadovė: „Akys „nešė“ aukštyn net kai kojos nebenešė. Buvau pavargusi, bet norėjau iš kuo aukščiau pamatyti kaip kalnai lipa į ežerą. Fantastiški vaizdai ir visi laimingi. Malonu matyti nuolat besišypsančius dalyvių veidus.“
Draugišką atmosferą grupėje, kalnų grožį bei iššūkius mini savaitgalio dalyvė Ramutė: „Visose kelionėse man svarbūs bendraminčiai ir šioje stovykloje visa komanda buvo nereali – draugiški ir su superiniu humoro jausmu. Viktorija ir Marija ne tik puikiai supažindino su kalnų trail‘u parinkdamos įspūdingas trasas, bet ir viešbutis, maitinimas, poilsis buvo suderinti. Vis dar negaliu pamiršti skubėjimo dešimties kilometrų nuokalne nuo Monte Baldo kalno bijant pavėluoti į laivą plaukiantį namo, kai tuo metu komanda bando įtikinti jį palaukti, o atbėgus laive esantys žmonės ploja kaip per varžybų finišą. Bėgimas buvo techniškas ir sunkus, bet kalnų ir ežero grožis atpirko viską! Būtinai kartočiau viską, ką padarėme per tas kelias dienas.“
