Pažaidęs su savo trenerių ir sirgalių nervais, „Lietuvos rytas“ padarė tai, ką privalėjo – laimėjo paskutinį mačą bei pirmąją vietą grupėje. Ir dar gavo eilinę banalią pamoką, kad per 12-14 minučių įmanoma be didelių sunkumų išbarstyti beveik 30 taškų persvarą.
Sunku nesutikti su Zmago Sagadinu, kuris už pirmąją rungtynių pusę savo komandai parašė dešimtuką – du kėlinius buvo nebuvo net abejonių, kuri komanda yra grupės lyderė, o kuri - autsaiderė.
Problemos prasidėjo, kai antroje dvikovos dalyje AEK perėjo prie aikštės gynybos. Ar tai yra silpnoji Vilniaus ekipos puolimo dalis, ar tiesiog tai sutapo su tuo, kad 29 taškų persvarą įgiję šeimininkai liovėsi normaliai žaisti?
Atsakymą turėtume gauti jau šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ akistatos metu – grižę iš Rusijos, Kauno ekipos treneriai neabejotinai išanalizuos savo pagrindinio varžovo pasirodymą.
Klaustukas - Robertas Štelmaheris
Nors „Lietuvos ryto“ kapitonas yra bene sunkiausiai pakeičiamas žaidėjas Vilniaus ekipoje, pastaruoju metu jam vis dažniau tenka bendrauti ne su treneriais, o su gydytojais.
Praėjusią savaitę Ispanijoje latvis patyrė dar vieną traumą – jau trečiąją šį sezoną. Statistika, kuri kelia klausimą – ar 32 metų R.Štelmaherio kūnas pajėgus atlaikyti jam tenkančius krūvius. Gerai, kad dvikovoje prieš AEK jį sėkmingai pakeitė Janis Blūmas. Tačiau ateityje „Lietuvos ryto“ laukia gerokai pajėgesni varžovai, o J.Blūmo galimybe žaisti 35-40 minučių pagrindiniu įžaidėju abejoja patys „Lietuvos ryto“ treneriai. O pagaliau ir nemaloni perspektyva likti su vieninteliu tikru įžaidėju rikiuotėje per lemiamas sezono dvikovas būtų žaidimas „va bank“.
Suprasdami šią riziką, Vilniaus ekipos vadovai jau pradėjo žvalgytis žaidėjų rinkoje dar vieno žaidimų organizatoriaus.
Pirkinys - Kareemas Rushas
Geras tolimas metimas, aštrus žaidimas vienas prieš vieną ir puikus aikštės matymas – trys viename. Komplektas, kuris džiugintų bet kurį trenerį, kai kalbama apie atakuojantį gynėją.
Aišku, dvejos gerai sužaistos rungtynės – dar ne visas sezonas. Tačiau stebint, kaip šis amerikietis jaučia žaidimą ir kokius sprendimus priima žaidimo metu, susidaro įspūdis, jog K.Rushas turi didžiulį potencialą. Nenustebčiau, jei sezono pabaigoje jį būtų galima pavadinti vienu geriausių legionierių per visą Vilniaus klubo istoriją.
Perspektyvos: pirmoji vieta „Lietuvos rytui“ užtikrino namų aikštės pranašumą bent pirmuose dviejuose ULEB taurės atkrintamųjų varžybų etapuose. Turint omenyje, kad šį sezoną Vilniaus klubas savo aikštėje kol kas nepralaimėjo nė vieno mačo, tai gali būti rimtesnis koziris, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Juolab, kad nauja bilietų kainų politika (tik 7 litai už vietą antrajame aukšte) visiškai pasiteisino - pirmą kartą šį sezoną ULEB taurės rungtynėse „Siemens“ arena buvo beveik užpildyta (11 000 sirgalių).
Aštuntfinalyje „Lietuvos ryto“ laukia Berlyno ALBA, Udinės „Snaidero“ arba Salonikų PAOK. Iš viso trejeto pavojingiausias atrodo graikų klubas – turintis geriausią rezultatą po 10 rungtynių tarp visų galimų varžovų (6 pergalės) ir sugebėjęs po kartą įveikti Kazanės „Uniks“ bei Belgrado „Crvena Zvezda“.
Kauno „Žalgiris“ - pralaimėjimų įkaitas
Eurolyga „Žalgiriui“ dabar jau tarsi darbas vergovėje. Dešimties pralaimėjimų serijos palaužti, Kauno krepšininkai nebeturi užtektinai moralinių jėgų nusiteikti rimtai kovai visas 40 minučių. Ypač, kai kovoti nebėra dėl ko. Tai žmogiška ir suprantama, tačiau Eurolyga – ne džentelmenų klubas, kuriame varžovai vadovautųsi „gulinčio nemuša“ taisykle.
Gerų atkarpų būna, bet jos per trumpos, ir sąlygojamos labiau varžovų atsipalaidavimo. Pakako „Žalgiriui“ Maskvoje patampyti liūtą už ūsų (kai išsiveržė į priekį 3-ajame kėlinyje), ir CSKA smogė atgal su tokia jėga, kad svečiai nespėjo net susigaudyti: kas, kaip ir už ką.
Galima svarstyti, kaip „Žalgiris“ būtų atrodęs, jei būtų turėjęs rikiuotėje Marko Popovičių. Gal būtų įmetę daugiau taškų. Gal Ettore Messina būtų paėmęs daugiau nei vieną minutės pertraukėlę per visą mačą. Bet vargu ar kroatas būtų išsprendęs tą nuolatinę „Žalgirio“ problemą – silpną gynybą. Kauno klubas vėl leido savo oponentui pasigerinti puolimo vidurkį – vietoj įprastų 75 taškų Rusijos ekipa įmetė 88.