Nors derybos dėl nacionalinės svarbos objekto jau pasiekė baigiamąją stadiją, tačiau atsakymas į svarbiausią klausimą iki šio dar neaiškus.
Derybų pradžioje buvo minima 120 mln. litų suma. Dabar jau užsimenama apie 200 mln. litų galinčią viršyti sumą.
„Kol vyko derybos, statybų kainos Lietuvoje nepaliaujamai kilo. Prancūzai nuogąstauja, kad Kauno statybos įmonių įkainiai – panašūs kaip Suomijoje ar Prancūzijoje.
Atsižvelgdami į tai, jie neatmeta galimybės sporto rūmams statyti samdytis lenkų bendroves“, –„Laikinajai sostinei“ sakė Kauno savivaldybės derybų grupės koordinatorius Kęstutis Kriščiūnas.
Apie labai brangias Kauno statybų bendrovių paslaugas prancūzų kompanijos „Bouygues Batiment International“ derybų grupės vadovas Francois Legrainas kalbėjo apsilankęs pas Aplinkos ministerijos sekretorę Jūratę Juozaitienę.
„Suprantu, kad statybų įkainiai nuolat didėja. Tačiau, kai prancūzai pasakė, kad arenos statybos kaina gali peržengti 200 mln. litų, buvau priblokšta. Derybų pradžioje buvo kalbėta apie 120 milijonų“, – pabrėžė J.Juozaitienė.
Būdama premjero Gedimino Kirkilo patarėja, ji nemažai prisidėjo, kad LR Vyriausybė Kauno sporto areną įtrauktų į nacionalinės svarbos objektų sąrašą.
Skaičiuojama pagal kėdes
Remiantis tarptautiniais standartais, universalių sporto rūmų kainos nustatomos pagal vadinamąją vienos kėdės vertę.
K.Kriščiūnas teigė, jog Kauno sporto arenos vienos kėdės vertė gali būti nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Iš viso numatomoje statyti arenoje planuojamos 12,5 tūkst. kėdžių žiūrovų tribūnos. Išeitų, kad universalių rūmų kainos svarstyklės gali svyruoti nuo maždaug 120 mln. iki 240 mln. litų.
Kokia bus galutinė suma, priklausys nuo derybininkų pastangų.
„Mažiausios kainos tikėtis nerealu. Derybų laikotarpiu statybų kainos pastebimai padidėjo. Negana to, jos ir toliau sparčiai kyla aukštyn“, – kalbėjo Savivaldybės derybų grupės koordinatorius.
Tarp pretendentų – „Kausta“
„YIT Kaustos“ generalinis direktorius Antanas Butkus nemano, kad brangstančios statybos galėtų labai padidinti arenos statybai reikalingą investicijų sumą.
Pasak A.Butkaus, pasaulinių kainų lygį baveik pasiekė statybinės medžiagos.
Tačiau darbo jėgos kaina tebėra gerokai mažesnė nei Vakarų šalyse.
Jo teigimu, nors statistika skelbia, kad statybų bendrovėse atlyginimai ūgtelėjo net 24 procentais, tačiau tai neatspindi tikrosios padėties. Tvirtinama, kad iš tikrųjų jie padidėjo maždaug 10 procentų.
A.Butkus teigė, kad prancūzai neturi pagrindo tvirtinti, jog arenos kainas didina Kauno statybų bendrovių įkainiai.
„Mes su jais šnekėjomės, bet apie konkrečius įkainius net nebuvo kalbos. Ir negalėjo būti, nes mums dar neparodyta jokia techninė dokumentacija“, – „Laikinajai sostinei“ tvirtino A.Butkus.
Prancūzų derybininkai dėl galimų statybų kalbėjosi ir su „Akropolį“ Kaune šiuo metu statančios bendrovės „Mitnija“ vadovais.
Kreditorių statyboms ieškantys prancūzai paprašė trejų pastarųjų metų Kauno biudžeto suvestinių. Jų prireikė užsienio statybas planuojantiems finansuoti užsienio bankininkams. Finansų analitikai nori įsitikinti, ar Kauno biudžetas bus pajėgus vykdyti ilgamečius koncesinius įsipareigojimus.
Neoficialiais duomenimis, jeigu arenos statyba kainuotų 200 milijonų litų, koncesijos sąnaudos siektų apie 100 mln. litų.
Kalbama ir apie tai, kad tuo atveju, jei arena dirbtų nuostolingai, Kauno savivaldybė įsipareigotų 23 metus dengti galimus nuostolius. Šis kasmetis mokestis galėtų siekti apie 3 mln. litų.
Arenos statybos kainą gali pakeisti ir projekto pakeitimai, kurie turėtų būti pristatyti rytoj.
Kauno architektai yra pasisakę, kad reikėtų mažinti arenos tūrį. Jei šiai minčiai bus pritarta, mažės ir kaina. Tačiau kažin ar tai bus geras sprendimas.
Prancūzams stinga garantijų
Pasak netikėto prancūzų vizito nustebintos Aplinkos apsaugos sekretorės J.Juozaitienės, jie siekia gauti šimtaprocentines garantijas, kad arenai, kaip nacionalinės svarbos objektui, bus skirta apie 70 mln. litų.
„Tačiau šimto procento garantijų niekas negali suteikti. Esmė ta, kad jei Kauno miesto savivaldybė dėl kokios galimos krizės ar nesklandumų nepajėgs įgyvendinti savo koncesinių įsipareigojimų, tų įsipareigojimų našta automatiškai pereis Vyriausybei. Todėl Vyriausybė labai atsargiai žiūri į bandymus arenos statybos kainą padidinti virš 200 mln. litų ribos“, – teigė J.Juozaitienė.
Aplinkos ministerijos sekretorė įsitikino, kad prancūzams daugiausia abejonių kelia bendradarbiavimo su Kauno miesto savivaldybe galimybės.
Statybų pradžia dar neaiški
Ar neatsitiks taip, kad prancūzai numos ranka, ir projektas liks be pagrindinio įgyvendintojo? Ar prancūzai nesinaudoja tokia galimybe bandydami spausti į kampą Kauno miesto savivaldybę?
„To nėra. Derybų procesas iš jų jau pareikalavo ne vieno milijono investicijų. Jie juk samdosi advokatus, architektus, daug kainuoja skrydžiai lėktuvais, viešbučių nuoma.
Investuota nemažai pinigų, todėl prancūzai neturi kur trauktis“, – teigė Savivaldybės derybų grupės koordinatorius.
Vis dėlto prancūzų išlaidos gali pasirodyti ne tokios ir svarios.
Kaip žinoma, parengiamuosius projektavimo darbus apmokėjo pati Kauno miesto savivaldybė. Už tai prancūzams jau sumokėta 1,2 mln. litų.
Praėjusių metų gegužę, kai meras Arvydas Garbaravičius paskelbė apie oficialią derybų pradžią su prancūzais, buvo kalbėta, kad arena bus pradėta statyti šių metų pradžioje.
Tačiau kai dar nėra sutarta dėl kainos, greitos statybos pradžios tikėtis sunku.
Savivaldybės derybų grupės vadovas mano, kad dėl kainos pavyks susitarti šį mėnesį.