Šeštadienį vyksiančioms žirgų lenktynėms bus specialiai išlietas
dirbtinis ledas „Sartų žirgyno“ hipodrome. Pastarąjį kartą ant ledu padengto
Sartų ežero ristūnai bėgo 1996 metais.
Varžybų metu bus surengta 10 važiavimų, kuriuose bėgs 67 žirgai, dėl
apdovanojimų varžysis 36 važnyčiotojai. Lenktynėse taip pat dalyvaus svečiai
iš Latvijos bei Norvegijos.
Varžybų dalyviams bus įteikta dešimt prizų.
Šventėje, į kurią kasmet susirenka dešimtys tūkstančių žmonių,
koncertuos folkloro kolektyvai, mugę surengs tautodailininkai. Lietuvos
kariai varžybų žiūrovams organizuos karinius - sportinius žaidimus , o
geriausiai pasirodžiusiems teiks prizus. Šventės dalyviai taip pat bus
vaišinami sočia kareiviška koše bei karšta arbata.
Kaip pranešė krašto apsaugos ministerija, kariai suteiks ir logistinę
paramą: įrengs kareiviškas palapines, užtikrins elektros tiekimą. Lenktynių
metu taip pat veiks karinė medicinos pagalbos stotis, budės Karinių oro
pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis.
Šiemet žirgų lenktynės Dusetose rengiamos 102-ąjį kartą.
Ristūnų žirgų sportas Lietuvoje pradėtas vystyti 19 amžiuje, kai į
Lietuvą buvo atvežti ristūnai. Jie buvo naudojami gerinti vietinių arklių
veislę ir lenktynėms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą
miesteliuose ir ant ežerų ledo.
Arkliai buvo kinkomi į paprastas ir palengvintas rogutes - tokio
pobūdžio lenktynės buvo paplitusios Rytų Lietuvoje ir Aukštaitijoje.
Daugiausia mėgėjų palenktyniauti susirinkdavo Svėdasuose, Obeliuose,
Užpaliuose, Zarasuose ir Dusetose. Nuo senų laikų lenktynės vykdavo du
kartus per metus - vasarą ir žiemą.
Ristūnų žirgų lenktynių tradicijos ant Sartų ežero ledo tęsiamos nuo
1905 metų, o nuo 1955 metų - paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui
važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 metų lenktynių takas
įrengiamas kaip hipodrome - elipsės formos.