Trečioje šį sezoną dviejų šalies krepšinio superklubų dvikovoje nebuvo jokios intrigos – tik žaidimas į vieną krepšį. „Žalgiris“ rungtyniavo taip galingai, kad „Lietuvos rytas“ sugebėjo priešintis iš esmės 10 minučių – po penkias pirmajame ir antrajame kėliniuose.
Negana to, kad „Žalgiris“ buvo pranašesnis kiekviename aikštės metre ir pagal visus žaidimo parametrus, „Lietuvos ryto“ žaidėjų akyse nebuvo jokios aistros ir kovingumo kibirkščių. Taip atrodo komandos, kurių žaidėjai yra tiek persisotinę kamuoliu ir pervargę, jog krepšinis jiems tampa ne žaidimu, o nemalonia pareiga, kurią privaloma atlikti.
„Žalgiris“ nuo pirmos minutės turėjo aiškų žaidimo planą, kurio ir laikėsi, kol padėjo pergalės pamatus: visų pirma, gynėjai nuolat ieškojo savo priekinės linijos žaidėjų, kurie su varžovais tvarkėsi be ypatingų sunkumų. Jei „Lietuvos rytas“ susispausdavo baudos aikštelėje, kamuolys akimirksniu grįždavo prie tritaškio linijos, kur jo laukė Kauno ekipos snaiperiai.
Antra, gynybinėse situacijose vienas prieš vieną „Lietuvos ryto“ krepšininkai atrodė tarsi sulėtintame filme.
Trečia, D.Collinsas visiškai išjungė po traumos toli gražu neatsigavusį R.Štelmaherį, tuo pačiu suardydamas „Lietuvos ryto“ puolimo pamatus. Ar būtų išgelbėjęs M.Nielsenas? Vargu.
Vos atvykęs į Vilnių ir perėmęs „Lietuvos ryto“ ekipą, Zmago Sagadinas paprašė mėnesio, po kurio pažadėjo sirgaliams pristatyti naują komandą. Komandą, kurioje žaisti gaus ne tik Eurelijus Žukauskas, bet ir visas ekipos dvyliktukas. Komandą, kuri gerai atakuos ir dar geriau ginsis.
Šešios valandos krepšinio per dieną tapo „Lietuvos ryto“ žaidėjų kasdienybe, o slovėno darbo su „Lietuvos rytu“ pradžią pažymėjo kelios laimėtos ULEB taurės rungtynės ir pergalė namuose prieš „Žalgirį“. Atrodė, kad viskas LKL čempionų gretose stojo į savo vietas.
Tačiau kaip tik praėjus mėnesiui Vilniaus klubas pradėjo klupčioti. Sunkiai paaiškinimas pralaimėjimas „Neptūnui“, sukomplikavęs LKL čempiono padėtį kovojant dėl pirmos vietos reguliariajame sezone, blankus žaidimas keliose ULEB taurės rungtynėse buvo akivaizdūs signalai, kad komandos žaidimo kreivė eina žemyn. O taurės finalas parodė, kad sostinės klubas – gilioje duobėje.
Po trečiadienio rungtynių „Lietuvos ryto“ kapitonas R.Štelmaheris guodėsi tuo, kad nesisekė pataikyti tritaškių, kuriuos laisvi metė vilniečiai. Galima viską suversti fortūnai, tačiau ar tikrai ji, o ne nuovargis yra tikroji tokio prasto pataikymo priežastis? Ar ne dėl to vienas po kito iš rikiuotės iškrito R.Štelmaheris, K.Rushas ir M.Nielsenas?
Vienas dalykas, kai pasitempi čiurną, blogai nusileisdamas ant žemės ar varžovo kojos, tačiau raumenys trūkinėja ar kirkšnys patempiamos dažniausiai tuomet, kai organizmas yra visiškai nualintas - tą pasakys bet kuris bent šiek tiek su sporto medicina susipažinęs gydytojas.
Z.Sagadinas teisus sakydamas, kad pergales atneša tik sunkus darbas. Po šiuo teiginiu lengvai pasirašytų bet kuris treneris. Gali būti, kad didžiulę patirtį turintis slovėnas lieka ištikimas tai metodikai, kuri jo karjeroje jau ne kartą buvo atnešusi sėkmę. Tuo labiau, kad krepšinio sezone viščiukai skaičiuojami ne rudenį ar žiemą, o pavasarį, ir išlaikyti komandą puikios sportinės formos visą sezoną neįmanoma.
Tačiau LKF taurės finale „Žalgiris“ dar kartą parodė, kad šiandien Lietuvos krepšinyje jėgų pusiausvyra yra ženkliai pasislinkusi į LKL vicečempionų pusę. Išgyvenę Eurolygos krizę, žalgiriečiai atrodo kaip komanda, norinti ir galinti atsigriebti už nesėkmes vietiniame fronte.
O savo problemoms išspręsti „Lietuvos rytas“ turi mažiau nei savaitę – iki antradienio ULEB taurės aštuntfinalio rungtynių su „Snaidero“. Rungtynių, kurios gali tapti lemtingomis vyriausiajam ekipos treneriui - kalbų apie nebe tokias tvirtas Z.Sagadino pozicijas Vilniaus klube pasigirdo iškart po „Lietuvos ryto“ fiasko taurės finale.
Kas gali paneigti, kad nesėkmės atveju slovėno neištiks jo pirmtako likimas? Nes tas, kuris nuvaro arklius nuo kojų, irgi kartais krinta.