51 metų Kazanės “Uniks” trenerio Antano Sireikos antradienį laukia rimtas išbandymas. ULEB taurės turnyro ketvirtfinalyje lietuvio vadovaujama ekipa namie susigrums su Italijos krepšinio lyderiais Sienos „Montepaschi“ ekipa.
“Žaidėjai žino, kad minčių apie pralaimėjimą net būti negali”, - rusų dienraščiui “Sovsport” kalbėjo ekipos strategas.
Nori laimėti viską
Šį sezoną galingai rungtyniaujančio Kazanės “Uniks” klubo vadovybė nori, kad ekipa laimėtų visus įmanomus titulus. Kol kas A.Sireika atvirai vengia kalbėti apie vadovų keliamus tikslus ir tikina, kad kiekvienos varžybos jam ypač svarbios.
- Kas jums kaip treneriui svarbiau: laimėti ULEB taurės turnyrą ar Rusijos krepšinio čempionatą?
- Norisi laimėti visus turnyrus ir čempionatus, kuriuose dalyvaujame. Klubo vadovai dar prieš prasidedant sezonui iškėlė komandai aukščiausius tikslus, tad kiekvienose pirmenybėse kovojame tik dėl aukščiausių vietų. ULEB taurėje nebeliko silpnų priešininkų. Teks gerokai pasistengti, kad klubas pakovotų dėl turnyro trofėjaus.
- Rusijos Superlygoje dėl pirmos vietos kovoti greičiausiai teks su Maskvos CSKA. Ar įmanoma įveikti ją finalo serijoje iki trijų pergalių?
- Pirma reikia patekti į finalą. CSKA ne ta ekipa, kurią galima įveikti kada užsimanai, bet kartais šansai nugalėti čempionus atsiranda. Reikia tik jais sumaniai pasinaudoti.
Aplanko šeima
Buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Tatarstano sostinėje Kazanėje nesijaučia vienišas. Be jo, “Uniks” ekipoje asistentais dirba Gintaras Krapikas bei Valdemaras Chomičius, o komandoje rungtyniauja broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai bei Saulius Štombergas. Treneris ne tik bendrauja su lietuviais, bet dar ir laukia į Kazanę dažnai atvykstančios žmonos Aurelijos.
- Ar nepasiilgstate šeimos, kurią nuo jūsų skiria du tūkstančiai kilometrų?
- Dabar žmona pas mane Kazanėje svečiuojasi. Buvome sutarę, kad ji atvažiuos kiekvieną mėnesį, tačiau nelabai susitarimo išeina laikytis. Ekipoje dirbu nuo praėjusių metų, o žmona jau aplankė triskart. Paskutinį kartą ir sūnų Arnoldą atsivežė.
- Ir ką veikėte?
- Aprodžiau miesto įžymybes, buvome paslidinėti. Poilsiui neturiu daug laiko, reikia ruoštis mačams.
- Ar dažnai jus Kazanėje stabdo milicija?
- Įdomiai čia pas juos. Lietuvoje vairuotojus stabdo specialių reidų metu arba kai jie pažeidžia Kelių eismo taisykles. O Kazanėje milicininkai dažniausiai dirba vakarais, sutemus tikrina vairuotojų girtumą. Svarbiausia, kad vietoje alkoholio matuoklio reikia pūsti į prie vairuotojų veido ištiestas milicininkų rankas. Paskui milicininkai uosto delnus ir taip nustato ar vairuotojas girtas. Tiesa, man taip nebuvo nutikę, bet viską mačiau savo akimis. Neįtikėtinas vaizdelis. Paskui kolegos patarė, kad pūsti nebūtina. Galima susimokėti ir iškart nuvažiuoti.
- Kaip sutariate su rusais?
- Su Rusija ir jos žmonėmis neturiu jokių problemų. Susidariau įspūdį, kad rusai – dvasinga tauta. Man patinka jų kultūra, literatūra, muzika. Net Aleksandro Puškino eilėraščius skaitau originalo kalba. Juk žodžiai skamba daug gražiau nei išversti į lietuvių kalbą.
www.lt24.lt