Tai jis pabrėžė vakarykščiame interviu „ULEBcup.com“ interneto svetainei ir pridūrė: „Lietuvoje žaidžiame komandinį krepšinį, ir tai – pagrindinis būdas siekti tikslo. Balandžio 10 dieną įvyksiantis ULEB taurės finalas – ne išimtis“.
* * *
- Beveik visą praėjusį sezoną, kai atstovavote Pirėjo „Olympiakos“, praleidote dėl traumos.
Kaip jaučiatės grįžęs į aikštę ir su „Lietuvos rytu“ rengdamasis kovoti dėl ULEB taurės?
- „ULEBcup.com“ pasiteiravo E.Žukausko.- Esu laimingas, patekęs į ULEB taurės finalą.
Tiesa, kartais dar jaučiu sudėtingos peties traumos padarinius. Man šis sezonas anaiptol nėra geriausias karjeroje. Bet esu pasirengęs finale padėti komandos draugams kuo tik galėsiu.
- 1999 metais su „Žalgiriu“ triumfavote Eurolygoje, o 2003-iaisiais su šalies rinktine – Europos čempionate. Be to, su Kazanės „Uniks“ 2004-aisiais šventėte pergalę „FIBA Europe“ lygoje. Kuris iš šių laimėjimų jums reikšmingiausias?
- Visi titulai kelia malonių prisiminimų, jie iškovoti mano karjeros viršūnėje. Tam prireikė daug darbo ir jėgų.
Brangiausi yra su Lietuvos rinktine Švedijoje iškovoti Europos čempionų titulai. Komanda žaidė tiesiog pasakiškai.
- Keletas jūsų komandos draugų, „Lietuvos ryto“ krepšininkų, ULEB taurę jau buvo iškovoję 2005 metais. Ką jums reikštų toks trofėjus?
- Be abejo, būtų nuostabu Šarlerua laimėti pagrindinį turnyro prizą. Man šis sezonas buvo sudėtingas, ypač psichologiškai. Reikėjo atsigauti po sunkios traumos.
- Per pastaruosius keletą metų esate rungtyniavęs Italijoje, Rusijoje, Turkijoje ir Graikijoje. Ar jums buvo svarbu pasveikus grįžti namo ir vėl žaisti Lietuvos ekipoje?
- Nemanau, kad sportinę formą susigrąžinti po traumos tėvynėje yra paprasčiau, nei tai būtų vykę užsienyje.
Lietuviai apie krepšinį žino viską. Mūsų aistruoliai trokšta laimėti visas varžybas ir jų reikalavimai yra tiesiog neįtikėtini. Žaidėjai skaito laikraščius ir juose randa daug kritikos.
Rungtyniaudamas Lietuvoje gerai jaučiuosi todėl, kad aikštėje visą širdį galiu atiduoti ne graikams ar turkams, o lietuviams.
- Kaip vertinate Lietuvos krepšinį?
- Lietuvos čempionatas pakilo į aukštesnį lygį. Kai pradėjau legionieriaus karjerą, antroji pagal pajėgumą šalies ekipa „Lietuvos rytas“ dar tik stojosi ant kojų.
Dabar mes turime dvi galingas komandas, „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“. Smarkiai išaugo mūsų klubo aistruolių gretos. Vilniuje iškilo didelė moderni arena ir per varžybas ji nuolat būna pilna. Pasitempė ir kitos ekipos, su jomis nelengva būna grumtis išvykose.
- Tai jūsų pirmasis sezonas ULEB taurės turnyre. Kokią susidarėte nuomonę apie šių varžybų lygį?
- ULEB taurė - išties antrasis stipriausias Europos turnyras po Eurolygos ir jame žaidžiamas tikrai aukšto lygio krepšinis.Varžybose dalyvauja daug stiprių komandų. Esu tikras, kad keletas jų be problemų galėtų rungtyniauti Eurolygoje.
- Finale „Lietuvos rytas" susidurs su daugiausia pergalių Europos krepšinio istorijoje iškovojusiu Madrido „Real".Kaip galima įveikti ir tokį tituluotą varžovą?
- Galiu tiktai dar kartą pabrėžti, kad mes turime žaisti kaip tikra komanda ir demonstruoti aukšto lygio krepšinį. Tai ir gali būti raktas į titulą.Be to, privalome stabdyti „Real" lyderius ir neleisti jiems pelnyti lengvų taškų. Ne mažiau svarbu yra ir deramai nusiteikti rungtynėms.
- Pagarsėjote kaip atakų blokuotojas, kovotojas dėl atšokusių kamuolių ir unikalių perdavimų meistras. Kurį savo arsenalą tikitės daugiausia panaudoti finale rungtyniaudamas su Madrido komanda, pastaruoju metu dominuojančia baudos aikštelėje?
- Žadu panaudoti viską, ką sugebu žaisdamas baudos aikštelėje. Aišku, ir mūsų varžovai stengsis daryti viską, kad sulaikytų mūsų žaidėjus.
- Daugelis dar prisimena jūsų komandos sirgalius, karštai palaikiusius „Lietuvos rytą" pergalingame 2005-ųjų finale. Ar šįsyk irgi tikitės panašios paramos?
- Tikiuosi, kad „Lietuvos ryto" aistruoliai padės mums jaustis Šarlerua „Spiroudome" arenoje tarsi savo aikštėje. Visada nuostabu žaisti tokių puikių sirgalių apsuptyje.„Real" ekipa Šarlerua turbūt jaus publikos spaudimą ir tai padės mums. Pamenu, kai per 2003-iųjų Europos čempionatą Stokholme susirinko didžiulis žiūrovų būrys iš Lietuvos, atmosfera salėje buvo fantastiška.