2003-iaisiais prie LKF vairo stojęs dabar jau 75 metų buvęs ilgametis šalies rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ treneris teigia pasiryžęs tęsti pradėtas reformas, neužkraudamas atsakomybės ant kitų pečių.
* * *
- Kas nulėmė jūsų sprendimą kovoti dėl LKF prezidento posto? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo V.Garasto.
- Tariausi su kai kuriais Vyriausybės ir sporto atstovais.
Krepšinio federacijoje pastaruoju metu jau įvyko nemažų permainų, buvo likviduotas Rinktinės rėmimo fondas. Daugelis kalbėjo, jog likvidavus fondą bus labai blogai, bet pamatėme, kad taip nėra.
Gaunamas lėšas dabar galime panaudoti ir kitoms įvairaus amžiaus nacionalinėms komandoms. Atsirado daugiau bendrovių, kurios nori lemti Lietuvos krepšinį.
Be to, sudarytas naujas vyrų rinktinės trenerių štabas – dėl šios komandos juk ir virė didžiausios aistros.
Manau, kad turiu šiokį tokį supratimą apie krepšinį ir galėčiau tiesiogiai dalyvauti rinktinės pasiruošimo procesuose, atvažiuoti pažiūrėti, kas ten vyksta.
Jei ateitų kitas federacijos vadovas, apie pirmtaką turbūt sakytų: „patvarkė“ fondą, trenerius kažkokius pastatė ir, jeigu ištiks nesėkmė, visą kaltę suvers man. Būsiu atpirkimo ožys.
Tad noriu užbaigti pradėtą darbą, tai man labai svarbu. Stengiamės, kad vyrų ir moterų rinktinės patektų į 2008-ųjų Pekino olimpiadą. Artimiausi pusantrų metų bus itin atsakingi.
O paskui – žiūrėsime, nebūtina man vadovauti federacijai visą kadenciją, nuo saulės iki saulės.
- Bet juk rinkimai vyksta tik kas ketverius metus.
- Na, ir kas? Po kokių dvejų metų per kasmetę konferenciją vietoj savęs galiu pasiūlyti kitą žmogų.
LKF ataskaitos ir rinkimų konferencija išvis rengiama labai negeru laiku – tarp olimpinių žaidynių. Rinkimai turėtų sutapti su olimpiniu ciklu ir kadencija tada logiškai tęstųsi nuo jo pradžios iki pabaigos.
- Ar jau žinote kitus pretendentus į LKF prezidento postą?
- Kol kas nežinau. Iki gegužės 28 dienos mes lauksime atsakymų ir programų.
Girdėjau, kad tarp kelių pretendentų yra tolimų nuo krepšinio žmonių, bet nuogirdų nenorėčiau komentuoti. Kita vertus, juk negali uždrausti žmogui norėti.