Tuomet, kai europiečiui krepšininkui nesiseka NBA, jis apkaltinamas, kad nesugeba žaisti greito krepšinio, nepajėgia stumdytis ir nemoka „daryti šou“. Tačiau kaip prieš savaitę JAV pasirodžiusioje knygoje „Can I Keep My Jersey: 4 Teams, 5 Countries, and 4 Years in My Life as a Basketball Vagabond“ rašo buvęs NBA žaidėjas Paulas Shirley, dėl to gali būti kalta ir pati NBA.
P.Shirley teigimu, amerikiečių sistema tarnauja tik komandų savininkų piniginiams interesams, o „europiečiai ir vėl daro viską teisingai“.
Baltaodžiai diskriminuojami
Pats žaidęs 6 NBA komandose, taip pat Graikijoje, Ispanijoje ir net Sibire, P. Shirley tvirtina, kad be kitų priežasčių, prie nesėkmės NBA gali prisidėti ir odos spalva. Mat iki šiol NBA tebėra juodaodžių duominuojamas sportas, kuriame baltajam prasimušti yra tokios pat galimybės kaip „juodaodžiui 8-ajame dešimtmetyje prekyboje biržoje“.
P.Shirley svarstymai savaip pasirodė aktualūs tuomet, kai Graikijos spauda neseniai pranešė netikėtą žinią - 31 metų 193 cm ūgio Šarūnas Jasikevičius nori grįžti į Europą.
Vienu metu ryškiausia Europos krepšinio žvaigžde buvęs lietuvis, žaidžiantis antroje NBA komandoje, rodė prastesnius nei vidutiniškus rezultatus. Šį sezoną Š. Jasikevičius iš viso sužaidė 63 rungtynes, per kurias vidutiniškai aikštėje praleisdavo po 15 minučių, pelnydavo po 6,1 taško bei atlikdavo po 2,4 rezultatyvaus perdavimo.
Susidūrė su diskriminacija
Prieš leisdamasis į knygos pristatymo turą P.Shirley „Slate“ žurnale išspausdino straipsnį, pavadintą „The Loneliness of the White Basketball Player“, kuriame išdėstė ne tik kritikšką nuomonę apie NBA, bet ir apie neišvengiamą rasinį pasidalijimą, kuris dažnu atveju turi įtakos krepšininkų rezultatams.
Pasak P.Shirley, nuo 12 metų jis stengėsi tapti geru krepšininku: „Niekas kitas man pernelyg nerūpėjo“. Tobulėdamas jaunasis sportininkas įsitikino, kad krepšinio aikštelėje jis yra mažuma. P.Shirley teigimu, kurį laiką jis užsiiminėjo veikla, kurioje dominuoja baltaodžiai: žaidė ledo ritulį, dalyvavo ir neblogai pasirodė rašymo varžybose, net buvo gavęs stipendiją už pasiekimus moksle.
Bet krepšinyje jam teko pasijausti mažumos kailyje. Blogiausa, sportininko įsitikinimu, yra ne buvimas mažuma, bet diskriminacija: „Tiems, kurie priklauso mano rasei vis labiau nubyrant, suvokiau, kad šiame sporte nebuvau labai laukiamas. Kai žaisdavau gynyboje, kitos komandos nariai atiduodavo kamuolį tam, kurį aš dengdavau, šaukdami: „Varyk. Jis vis tiek negalės tavęs uždengti!“.
Pagyros Europos krepšiniui
Čia pat P.Shirley priduria jaučiąs ypatingą ryšį su Brentu Barry — vieninteliu baltaodžiu krepšininku, laimėjusiu NBA dėjimo į krepšį varžybas. Mat baltaodžiams „nubyrant“, diskriminacija niekur nedingsta, o dažnai net ir dar labiau sustiprėja. Dažnai ji kyla ne iš blogos valios.
Tiesiog dėl juodaodžių dominavimo lygoje, nuostata, kad „baltieji negali gerai žaisti krepšinio“ yra labai plačiai įsigalėjusi.
Kiek su tuo teko susidurti Š.Jasikevičiui, sunku pasakyti, tačiau savo knygoje P.Shirley rašo, kad nuo to neapsaugoti ir iš Europos į JAV atvykstantys baltieji.
Įvairius krepšinio stilius išmėginęs krepšininkas knygoje „Can I Keep My Jersey“ negaili pagyrų europietiškajam krepšiniui. Šiuo metu Ispanijos lygoje žaidžiantis sportininkas stebisi viskuo — nuo protingos varžybų išdėstymo tvarkos iki sirgalių ištikimybės.
Pirmiausia, į ką lygindamas NBA su Ispanijos ACB (kuri, drąsiu P. Shirley teigimu, yra „antroji pagal pajėgumą krepšinio lyga pasaulyje“) atkreipia dėmesį amerikietis, yra ispanų lygos varžybų tvarkaraščio prognozuotumas.
Sirgaliai žino, kad jo komanda žais visuomet tam tikromis dienomis, dažniausiai savaitgaliais. Kadangi per metus kiekviena lygos narė sužaidžia ne daugiau kaip 34 rungtynes savo lygoje, tai reiškia, kad žaidėjai nėra nuvaromi nuo kojų, o taip pat ir jų sirgaliai turi pakankamai didelius tarpus tarp mačų, kad galėtų aptarti rungtynių rezultatus.
Palyginimui P.Shirley primena, kad NBA komandos žaidžia skirtingą rungtynių skaičių bet kurią savaitės dieną, o per sezoną, be atkrintamųjų varžybų, komanda sužaidžia 82 mačus. „Tai tikra netvarka ir beprotybė“, — rėžia P. Shirley.
Rotacija padidintų įtampą
Europoje žaidžiantis amerikietis giria ir Ispanijos ACB lygoje taikomą sportinę komandų rotacijos sistemą, kai dvi prasčiausiai pasirodžiusios komandos iš aukščiausiosios lygos nukrenta į žemesniąją, o dvi geriausios žemesniosios lygos ekipos keliauja į pagrindinę lygą.
P.Shirley manymu, NBA žaidėjai būtų mažiau pavargę, o sirgaliai galėtų džiaugtis įdomesnėmis varžybomis, jei tokia sistema būtų pritaikyta ir JAV: „Argi tai nepridėtų įtampos varžyboms jei Atlantos „Hawks“ ir Bostono „Celtics“ praleistų vasarį ir kovą nervindamiesi, ar nenukris į žemesnę lygą“.
Grįždamas prie rasės problemų, kurios apkartina žaidimą ne vienam NBA lygos žaidėjui, P.Shirley pastebi: „Sakysite, mes visi esame amerikiečiai. Argi juodaodžių amerikiečių ir baltaodžių amerikiečių kultūra taip daug skiriasi? Atsakau: taip, skiriasi. Ir jei manote, kad nesiskiria, vadinasi, neatkreipėte dėmesio. Tiesa, skirtumai nėra blogas dalykas, tiesą sakant, jie yra geras dalykas. Ir kuo daugiau mes apie juos kalbame, tuo daugiau tai suprasime“.