Lietuvos futbolo rinktinės treneriui Algimantui Liubinskui per artimiausias penkias dienas teks įrodyti, kad pergalės egzistuoja ne tik pažaduose, bet ir darbuose.
Lietuvos nacionalinė futbolo komanda pirmosiomis vasaros dienomis stos į du 2008 metų Europos futbolo čempionato atrankos B grupės mūšius. Šeštadienį lietuviai susitiks su Gruzijos rinktine, trečiadienį - su pasaulio čempionais italais.
Ar pavyks 4 taškus turintiems Lietuvos futbolininkams padidinti taškų kraitį ir nutildyti rinktinės trenerio kritikus?
Lrytas.lt skaitytojams - būsimos Lietuvos rinktinės dvikovos futbolo specialistų ir trenerių akimis.
Komentatorius Nerijus Kesminas: „Nuolat girdime kalbas, kad rinktinėje klimatas puikus, visi gerai nusiteikę. Bet to neužtenka. Su italais kovoti bus sunku, tačiau jei pralaimėsime gruzinams, galėsiu tvirtai konstatuoti - Lietuvos futbolas vegetuoja.
Nors A.Liubinskas prieš kiekvienas rungtynes žada neužsidaryti gynyboje ir ieškoti progų įvarčiams, tų įvarčių vis neišvystame. Bėda ta, kad Lietuvos rinktinė neturi puolėjo, kuris stabiliai muštų įvarčius. Nėra atakų lyderio. Reikia pripažinti, kad meistriškumo lygis nėra aukštas ir susikurtos, bet neišnaudotos progos įvarčiams tai patvirtina.
Nemažai diskusijų sukėlė faktas, kad į startinę sudėtį įtraukti 4 Lietuvoje rungtyniaujantys žaidėjai. Kitų šalių rinktinėse vietinių žaidėjų būna dar mažiau ir nematau čia didelės problemos. Bėda ta, kad užsienyje rungtyniaujantys lietuviai dažniausiai laiką leidžia ant atsarginių žaidėjų suolelio ir jų žaidimo kokybė dėl to nukenčia. Žaidimo praktikos stoka atsiliepia meistriškumui.
O Gruzijos rinktinė turi individualiai stiprių žaidėjų. Puikiai rungtyniauja saugas Levanas Kobiašvilis iš „Shalke“ klubo, svarbus rinktinei yra ir „AC Milan“ gynėjas Kacha Kaladzė, nors jis pastaruoju metu nedemonstruoja geros formos. Gruzijos rinktinė yra nuotaikos komanda - jei jie pirmieji įmuša, pakyla ant bangos ir gali sutraiškyti bet ką. Tačiau jei pirmieji praleidžia, jų nuotaika pasikeičiai kardinaliai. Todėl svarbiausia lietuviams nepraleisti pirmiems.
Su italais bus dar sunkiau. Didžios komandos neklysta du kartus iš eilės. Pirmosiose rungtynėse Neapolyje (susitikimas baigėsi lygiosiomis 1:1 - red.) italai dar buvo apsvaigę nuo pasaulio čempionato - buvo juntamas atsipalaidavimas, euforija. Šį kartą to nebus. Italai žaidžia labai racionaliai, nelipa per galvas - įmuš vieną ar du įvarčius ir stengsis išlaikyti pranašumą. Lietuviams pasiekti lygiąsias bus velniškai sunku“.
Klaipėdos „Atlanto“ treneris Vacys Lekevičius: „Niekam niekada nemeluoju ir šį kartą nemeluosiu - esu labai nepatenkintas trenerio A.Liubinsko darbu. Jis yra arogantiškas, pasipūtęs, tik kalbomis pergales žadantis treneris. Už rinktinę sergu iš visos širdies ir matau, kad vyrai kovoja, siekia pergalės, tačiau trenerio darbas manęs netenkina.
Kitos rinktinės analizuoja mūsų žaidimą ir žiūri į mus rimtai. Tą patį turime daryti ir mes - užteks dirbti lozungais. Kažkur skaičiau, kad pralaimėjus gruzinams ir italams treneris bus atstatydintas. Apsidžiaugiau - seniai buvo laikas.
A.Liubinskas ne kartą peikė Lietuvoje rungtyniaujančius futbolininkus, tačiau norėčiau paklausti, iš kur žaidėjai išvažiuoja į užsienį? Atsakau: tik iš Lietuvos, iš nacionalinių pirmenybių. Rinktinės trenerio pagrindinis darbas - stebėti žaidėjus, ieškoti perspektyvių jaunų talentų ir išsirinkti geriausius.
Sutinku, kad šiuo metu ne visi geriausi gali žaisti, kiti traumuoti. Trūksta puolėjų - traumuotas E.Jankauskas, ne pačios geriausios sportinės formos R.Poškus ir T.Danilevičius, tačiau juk yra ir kitų žaidėjų, kurie gali įmušti.
Į startinę sudėtį įtraukti 4 Lietuvoje žaidžiantys futbolininkai. Manau, tai labai daug, ir tikrai jie nėra prastesni už užsienyje rungtyniaujančius žaidėjus. Tiesiog jais reikia pasitikėti ir suteikti galimybę.
Prieš Gruziją privalome laimėti - esu 100 procentų įsitikinęs, kad įveiksime šią rinktinę. Su italais turime iškovoti bent tašką“.
Vilniaus „Žalgirio“ treneris Arminas Narbekovas: „Norint iškovoti pergalę ar bent pasiekti lygiąsias lietuviams būtina žaisti agresyviau. Žinoma, puolėjų grandis nėra pati stipriausia, bet privalome verstis tuo, ką turime. Puolėjams trūksta žaidimo praktikos, o noras kažką įrodyti labai didelis. Bet kai vienu užpakaliu bandai užsėsti dvi kėdes, nieko gero nelauk.
Treneris keletą kartų kritikavo Lietuvoje žaidžiančius futbolininkus. Nemanau, kad tai buvo taktiška - jei pasikvieti žaidėjus, būk malonus ir siek su jais geresnių rezultatų. O jei turi ne kokią nuomonę apie juos, geriau iš viso nekviesk.
Kita vertus, akivaizdu, kad Lietuvos futbolo lygis nėra toks, kokio norėtumėme. Ir čia reikia mesti akmenį į valdžios daržą. Pažiūrėkime, kokiomis sąlygomis mes treniruojamės, kokiomis sąlygomis mes žaidžiame. Atsiranda vienas kitas geras žaidėjas, išvažiuoja į užsienį ir baigia ten savo karjerą. O ir to vieno ar dviejų mums neužtenka - stadione privalo būti mažiausiai 11 žaidėjų.
Gruzijos rinktinė - stiprus varžovas ir į jį reikia žiūrėti labai rimtai. Kaip pietiečiams, gruzinams labai trūksta drausmės, bet pastaruoju metu jie žaidžia vis darniau. Pasaulio čempionai italai tikrai nekartos praeities klaidų ir į Lietuvą atvažiuos tik pergalės. Kiek girdėjau, jų rinktinę taip pat skaldo trenerių ir žaidėjų nesutarimai. Tik šis vidinis faktorius gali jiems pakišti koją rungtyniaujant su Lietuva“.
Panevėžio „Ekrano“ sporto direktorius Virginijus Liubšys: „Ypatingai bus svarbios rungtynės su Gruzija. Tai bus tarsi dvikova dėl penktosios vietos ir abi komandos norės įrodyti, ko yra vertos. Lietuviams pergalė būtų svarbi psichologiškai - leistų iškovoti ilgai lauktą pergalę ir suteiktų emocinio užtaiso prieš rungtynes su Italija.
Išskyrus skaudų pralaimėjimą 0:4 prieš 7 metus, kitos dvikovos vyko atkakliai (paskutiniosios dvejos rungtynės Tbilisyje baigėsi šeimininkų pergale 0:2 ir 0:1 - red.).
Treneris A.Liubinskas nuolat stebi Lietuvoje rungtyniaujančius futbolininkus ir puikiai žino futbolininkų galimybes, todėl nenuostabu, kad 4 A lygoje rungtyniaujantys žaidėjai pateko į startinę sudėtį. Svarbiausia ne kur futbolininkai žaidžia, bet kaip jie žaidžia.
Nors progų įmušti susikuriame ne vieną, niekaip nepavyksta pasiekti galutinį tikslą. To priežastis - Lietuvoje rungtyniaujantys puolėjai silpni, o užsienyje rungtyniaujantiems trūksta žaidimo praktikos. Gal tik išskyrus T.Radzinevičių, kiti puolėjai ant rankos pirštų gali suskaičiuoti žaidimo minutes. Tai labai jautėsi per praėjusias rungtynes su prancūzais ir ukrainiečiais, kai iki įvarčio trūko pusė žingsnio.
Tuo tarpu gruzinai - labai stiprūs individualiai, tačiau kaip komanda jie labai silpni. Pas mus anksčiau sakydavo: „Jei komandoje žaidžia du ar daugiau gruzinų, komanda pasmerkta žlugti. Jie labai ambicingi, sakyčiau, savanaudžiai ir dar nė vienam šios šalies treneriui nepavyko suburti vieningos komandos. Bet gruzinai atvyks rimtai nusiteikę - pralaimėjimas Lietuvai jiems būtų skaudus smūgis.
Italams pergalė taip pat būtina ir neabejoju, kad į Lietuvą jie važiuoja pasiimti 3 taškų. Jie kuo puikiausiai prisimena rungtynes Neapolyje ir praeities klaidų nekartos. Prieš pasaulio čempionus atsilaikyti bus labai sunku“.