Populiarumo kaina – paaukota sveikata

Stipriausią pasaulio žmogų Žydrūną Savicką, šią savaitę grįžusį iš pasaulio komandų čempionato Ukrainoje, surietė nugaros skausmai. Atletas prisipažino, kad taip jam atsitinka beveik po kiekvienų varžybų.

Garsūs sportininkai uždirba krūvas pinigų, maudosi šlovės spinduliuose, tačiau liedami prakaitą rizikuoja sveikata. Kai kuriems jų net gresia pavojus atsisėsti į invalido vežimėlį. Dalis sporto šakų ypač pavojingos atletų stuburui. Apie tai dienraštis „L.T.“ kalbėjosi su vienu geriausių šios srities specialistų Lietuvoje, sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ direktoriaus pavaduotoju Valieriumi Jasiūnu. Jis dabar specializuojasi kineziologijos ir sveikatos stiprinimo srityje.

„Profesionalus sportininkas turi įsisąmoninti, kad jis tam tikra dalimi aukoja savo sveikatą. Jo darbas susijęs su rizika. Kaip kareivio ar policininko“, – palygino profesorius V.Jasiūnas.

Specialisto klientai buvo žinomi sportininkai: krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, galiūnų sporto atstovas Ž.Savickas.

Pasak V.Jasiūno, ypač didelę grėsmę kelia galiūnų sportas, nes atletams tenka kilnoti milžinišką svorį. Profesorius prisiminė, kad maždaug prieš 8 metus į Kauną, kai jis vadovavo Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centrui, pasikonsultuoti dėl stuburo problemų atvyko tuo metu neseniai karjerą pradėjęs biržietis Ž.Savickas.

„Paskui mūsų bendravimas nutrūko. Gal požiūriai išsiskyrė.

Padidėjus kūno masei, raumenynui Žydrūnui dar pavyksta atlaikyti didelius krūvius. Vėliau, baigus aktyviai sportuoti, ateina metas, kai negalima išlaikyti tokio lygio raumenų funkcinio pajėgumo. Tuomet atsiranda didelių problemų“, – perspėjo pašnekovas.

Ž.Savickas dienraščiui „L.T.“ prisipažino nuolat kenčiantis nugaros skausmus. „Dėl to atlieku įvairius tempimo pratimus. Po kiekvienų varžybų mane kamuoja ne tik nugaros, bet ir kelių, alkūnių skausmai. Nemaža apkrova tenka širdžiai. Nieko nepadarysi, toks mūsų sportas“, – atvirai kalbėjo stipriausias pasaulio žmogus.

Jis pasiryžęs po 2–3 metų baigti profesionalo karjerą: „Norisi išeiti sveikam ir stipriam. Juk jau per 15 metų dalyvauju galiūnų varžybose.“ Net ir pasitraukęs iš aktyvaus sporto Ž.Savickas ketina rungtis galiūnų varžybose. Tiesa, mėgėjų. „Jeigu visiškai nesportuočiau, susilpnėtų raumenys ir tada tikrai iškiltų pavojus sveikatai“, – į ateitį žvelgė 32 metų stipruolis.

Stuburo išvaržos persekioja ir krepšinio atstovus. „Tai natūralu. Juk krepšininkai žaidžia ant kietos dangos, pašokus tenka nuolat ant jos nusileisti.

Stubure esantis tarpslankstelinis diskas amortizuoja, švelnina nusileidimo smūgį. Tas diskas po tam tikro laiko, kaip ir automobilio amortizatorius, netenka savo funkcijos. Jis išsigaubia, o paskui plyšta“, – dėstė profesorius.

Anksčiau, kai dar V.Jasiūnas dirbo Kūno kultūros akademijoje, pas jį lankėsi Lietuvos krepšinio superžvaigždė A.Sabonis. Laboratorijoje sportininkams buvo atliekama raumenų funkcinio pajėgumo, motorikos išvystymo diagnostika. Per karjerą Sabas nuolat skųsdavosi nugaros skausmais.

Anot gydytojo, didesnis pavojus aikštėje kyla daug sveriantiems, antsvorio turintiems žaidėjams. A.Sabonis lieknumu išsiskyrė tik karjeros pradžioje.

„Arvydui nemaža masė gali kelti problemų. Jam reikėtų palaikyti fizinę kondiciją“, – patarė profesorius.

V.Jasiūnas konsultavo ir kitą šalies krepšinio garsenybę Š.Marčiulionį, kuris, kaip ir A.Sabonis, patyrė dažnų nugaros negalavimų. Tai galėjo lemti, jog Š.Marčiulioniui trūko kryžminiai kelio raiščiai. Tokia trauma krepšininkams – viena baisiausių. Būdamas 32-ejų Š.Marčiulionis buvo priverstas pakabinti sportbačius ant vinies. „Baigęs sportuoti nenoriu atsisėsti į invalido vežimėlį“, – ne sykį teigė legendinis Lietuvos krepšininkas, kuris 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse rungtyniavo neišsigydęs kelio traumos.

Didžiąją dalį praėjusio sezono dėl stuburo išvaržos turėjo praleisti klubo „Washington Wizards“ ir Lietuvos rinktinės puolėjas Darius Songaila. Medikai ant kojų jį pastatė tik atlikę operaciją.

Ne vienus metus stuburo problemų turėjo ilgametis Lietuvos rinktinės treneris, dabartinis Kinijos nacionalinės komandos strategas Jonas Kazlauskas.

Vienas geriausių Lietuvos sporto medicinos gydytojų Dalius Barkauskas pridūrė, jog atletų stuburui ypač pavojingos dvi lengvosios atletikos rungtys – šuoliai į tolį ir trišuolis, taip pat sunkioji atletika. Šiais dalykais ypač nepatartina žavėtis moterims.

„Pavyzdžiui, kai atliekamas trišuolis, patiriamas milžiniškas smūgis. Jo banga nepalankiai veikia organizmą. Gali atsirasti dubens nestabilumas, be to, didžiules apkrovas gauna stuburas. Trišuolis gali pakenkti ir gimdai, nes ji yra mažajame dubenyje. Sunkiaatletėms tenka didžiulės stuburo apkrovos. Ši sporto šaka moteriškumo tikrai nepuoselėja“, – pareiškė D.Barkauskas.

V.Jasiūnas mano, kad sportininkai neretai patiria stuburo traumų, nugaros skausmų dėl trenerių kaltės. „Dauguma mūsų trenerių per mažai dėmesio skiria raumenims, kurie „aptarnauja“ stuburą.

Dažnai pasitaiko, kad stuburą supantys audiniai neatlaiko didelių perkrovų. Pavyzdžiui, JAV sportininkai šiam reikalui samdo asmeninį specialistą. Jis planuoja ir fizinio parengimo programą“, – sakė V.Jasiūnas.

Medikas pastebėjo, kad pastaruoju metu stuburo problemų turi vis daugiau jaunų sportininkų, netgi 15-mečių. „Taip paprastai atsitinka dėl netinkamos mitybos. Vaikai, paaugliai vartoja per daug maisto, kuriame yra angliavandenių, ir pamiršta baltymus. Jie yra lyg statybinė medžiaga, maitinanti tarpslankstelinį diską. Žmonės tapo reklamos, kuri nuolat perša angliavandenį maistą, aukomis“, – padarė išvadą V.Jasiūnas.

„L.T.“ sužinojo pikantišką istoriją, kaip legendiniam krepšininkui Š.Marčiulioniui 1989 metais, prieš pasirašant sutartį su NBA klubu „Golden State Warriors“, pavyko pergudrauti JAV medikus. Tuo metu vieną geriausių Europos krepšininkų kamavo stuburo išvarža. Jei „Warriors“ ekipos medikai būtų patvirtinę šią diagnozę, Š.Marčiulioniui nebūtų likę šansų pasirašyti pelningą kontraktą. Pasikonsultavus su vienu Lietuvos gydytoju, kuris nenorėjo, kad jo pavardė būtų minima spaudoje, krepšininkui pavyko nuslėptį šią traumą. Sportininkas amerikiečiams teigė nesiskundžiantis nugaros skausmais, todėl JAV medikai nusprendė jam neatlikti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos. Jei šie tyrimai būtų buvę atlikti, lietuvis savo debiutą NBA tikriausiai būtų nukėlęs vėlesniam laikui.

www.lt24.lt