Kaunietis krepšininkas, buvęs „Žalgirio“ kapitonas Tomas Masiulis ateinančią savaitę keliaus į Lenkijos kurortą Sopotą, kur pradės rengtis jau šeštam savo sezonui šios šalies čempiono „Prokom Trefl“ klube.
31 metų 205 cm ūgio puolėjas mankštinasi Kauno ąžuolyne pagal garsaus fizinio rengimo specialisto Aleksandro Kosausko sudarytą programą.
Ateinantį sezoną šis kaunietis rūpinsis visų pagrindinės „Prokom Trefl“ komandos krepšininkų fiziniu rengimu.
„Noriu įgyti neblogą fizinę formą prieš komandos treniruočių stovyklą, kad joje būtų lengviau. Čia smagu treniruotis: tyras oras, ramybė, žinomas kiekvienas medis ir takas, daug prakaito išlieta su „Žalgiriu“, – tvirtino Tomas.
Septynerius metus žaidęs „Žalgirio“ gretose, 2002-ųjų pavasarį jis paragavo legionieriaus duonos Sienos „Montepaschi“ (Italija) klube. Tų metų rudenį perėjo į Sopoto komandą, kur tęsia savo karjerą. Kurlink ji pasisuks, kai pasibaigs sutarties terminas, T.Masiulis nežino.
„Man ne taip svarbu, kur žaisiu ateityje. Svarbiausia, kad dabar turiu gerą darbą ir esu juo patenkintas. Kam ieškoti geriau, jei dabar yra gerai?“ – retoriškai atsakė krepšininkas į klausimą, ar norėtų išbandyti laimę ir kitose komandose.
Puolėjas – tarsi sėkmės talismanas: per 12 didžiojo krepšinio metų jis net 9 kartus padėjo savo klubams iškovoti nacionalinių čempionatų aukso medalius.
Pernai Tomas buvo pripažintas naudingiausiu Lenkijos krepšinio finalo serijos žaidėju, metų puolėju, geriausiu Bosmano šalių krepšininku ir geriausiu besiginančiu žaidėju.
Savo nuopelnų nesureikšmina
Apgintas Lenkijos čempiono titulas, žaidimas Eurolygos „Top 16“ grupėje patvirtina, kad praėjęs sezonas buvo sėkmingas „Prokom Trefl“ klubui.
T.Masiulis su tuo sutinka. Jis kasdienybėje – santūrus, tarsi pasitraukęs į antrąjį planą. Kaip ir krepšinio aikštėje, kur nemėgsta žvaigždėms būdingo ir akį rėžiančio demonstratyvaus pasirodymo, nors atlieka daug juodo darbo.
„Visada ariau, kai reikėjo. Turėjau maksimaliai atidirbti, kad būčiau pats patenkintas savo darbu ir nesulaukčiau priekaištų iš šalies.
Mano teko ne tik dengti varžovų aukštaūgius, grumtis dėl kamuolio, statyti užtvaras komandos draugams, bet ir rinkti taškus, – kalbėjo krepšininkas. – Tačiau aš nesu linkęs sureikšminti statistikos rodiklių ir niekada negalvoju, kokie skaičiai varžybų protokole bus įrašyti prie mano pavardės“.
Jis mano, jog ir praėjusį sezoną Eurolygos varžybose sužaidė pagal savo galimybes. Aikštėje praleido vidutiniškai po 20 minučių per rungtynes. Tačiau Lenkijos lygoje žaidė mažiau. Ne todėl, kad buvo prastesnės sportinės formos, o dėl naujo taisyklių punkto.
Pagal jį per nacionalinio čempionato rungtynes kiekvienoje komandoje turi žaisti bent vienas lenkas. „Prokom Trefl“ klube buvo trys šios šalies krepšininkai, iš kurių du žaidė kauniečio pozicijoje.
Lietuviai yra vertinami
„Prokom Trefl“ – lietuviškas Lenkijos krepšinio klubas. Ne vieną sezoną jo aprangą vilkėjo dabartinis „Žalgirio“ komandos trenerio asistentas Darius Maskoliūnas ir šias pareigas pradedantis Sopoto klube Tomas Pačėsas. Aleksandras Kosauskas – fizinio rengimo treneris, o kitas buvęs žalgirietis Donatas Slanina, kuris šiuo metu rengiasi Europos čempionatui Ispanijoje su Lietuvos vyrų rinktine, antrą sezoną žais atakuojančio gynėjo pozicijoje.
„Jei klubas nenori paleisti tiek lietuvių, esame ko nors verti, – šyptelėjo keturis Lenkijos krepšinio čempiono aukso medalius iškovojęs T.Masiulis. – Smagu, kad mus treniruos Tomas Pačėsas ir Aleksandras Kosauskas. Įdomi ir komandos stratego Eugeniuszo Kijewskio krepšinio filosofija.
Jis neįspraudžia žaidėjų į rėmus, o leidžia jiems improvizuoti, žaisti laisvesnį ir akiai patrauklesnį krepšinį“.
Žais ir prieš „Žalgirį“
Šią vasarą Tomas neatitrūko nuo savo klubo reikalų, nors nemažai laiko praleido Kaune. Iš interneto žino, jog „Prokom Trefl“ nemažai investavo pinigų, kad įsigytų daugiau patyrusių ir pajėgesnių krepšininkų. Puolėjas neabejoja, kad ir šį sezoną klubui bus keliama užduotis apginti Lenkijos čempionų titulą ir patekti tarp 16 pajėgiausių Eurolygos klubų.
Jis įdėmiai stebi ir kas vyksta „Žalgiryje“.
„Ir praėjusį sezoną jis atrodė galingas. Tačiau kažko pristigo, kad patektų į antrąjį Eurolygos turnyro etapą.
Šis sezonas gali būti sėkmingesnis. Gera sudėtis, jauni ir ambicingi treneriai turėtų sugrąžinti komandą į didžiųjų pergalių kelią“, – svarstė buvęs žalgiriečių kapitonas.
Su Kauno komanda „Prokom Trefl“ žais vienoje Eurolygos grupėje, kuri vadinama „mirtininkų“. Nepaisant to, patyrusio krepšininko tai nė kiek nebaugina. Anot jo, Eurolyga – jau seniai ne tos varžybos, kuriose būtų galima pasirinkti sau palankius ir silpnus varžovus. Visi – labai stiprūs, tačiau turtingiausi klubai gali sau leisti švaistyti pinigus ir prisipirkti ryškiausių krepšinio žvaigždžių.
Ar Tomas nebijo, kad dar prieš šešetą metų Kauno sporto halėje ovacijas jam kėlę sirgaliai šį kartą ims švilpti?
„Jei būsiu nušvilptas, bus ne tragedija. Bus malonu žaisti namuose, nors esu ne savas, – įsitikinęs T.Masiulis. – Klausiate, ar nenorėčiau grįžti į „Žalgirį“? Gal būtų įdomus sprendimas, tačiau jo nesvarstau, kol nėra konkrečios kalbos. Galiu norėti žaisti ir NBA, bet tam turi būti subrendusios aplinkybės“.
Sopote – nenuobodu
Versija, kad Tomas ilgokai užsibuvęs Sopoto klube vien dėl to, kad jis yra netoli Kauno, kuriame pasiliks žmona ir į lietuvišką mokyklą eisiantys sūnus ir dukra, nepasitvirtino.
„Žvelgiant į žemėlapį – namai yra arti, tačiau dažnai jų neaplankysiu. Per sezoną nebūna ilgų laisvadienių, beveik kasdien – tai treniruotės, tai varžybos, tai kelionės į jas ir atgal. Atstumai tarp miestų, kuriuose teks žaisti Eurolygos varžybas, yra nemaži, o į Lenkijos čempionato rungtynes turbūt irgi teks vykti iš vakaro“, – pasakojo krepšininkas.
Anot jo, ir Sopote nėra kada nuobodžiauti. Garsiajame Lenkijos kurorte buvo ką veikti net ir praėjusią besniegę žiemą. Pramogų centruose nestinga turistų.
Ranka pasiekiamas Gdanskas ar Gdynė. Šie didmiesčiai su Sopotu sudaro Lenkijos trimiestį. Ne veltui „Prokom Trefl“ krepšininkai žaidžia Eurolygos rungtynes Gdanske ir turi didžiulį žiūrovų palaikymą. Sopoto krepšinio arenoje telpa mažiau sirgalių ir per nacionalinio čempionato rungtynes būna sausakimša.
„Sopote jaučiuosi gerai. Mėgstu pasivaikščioti ir įkvėpti gaivaus oro prie jūros, bendrauju su klubo lietuviais. Jaučiuosi kaip Lietuvoje, nes ten ošia ta pati Baltija ir dažnai skamba gimtoji kalba“, – neslėpė optimizmo Tomas.