***
Krepšinio žaidimas, atsiradęs vos prieš keliasdešimt metų Šiaurės
Amerikoje, šiandien yra jau žaidžiamas ne tik Amerikos kontinente, bet
ir plačiai už jo ribų. Nepaprastai greit jis praplito po visą pasaulį.
Dar greitesniu tempu jis plečiasi jaunimo tarpe, kas ypač pastebima
paskutiniais metais. Nerasime šiandien Lietuvoje tokio kampelio, kur
nebūtų įrengta krepšinio aikštelė; nerasime jaunuolio, ypač mieste, apie
jį nežinančio arba nemėginusio žaisti.
Krepšinio žaidimas tinka senesniems ir jaunesniems. Svarbiausia, kad
šiame žaidime dirba vienodai ir apatinės ir viršutinės žmogaus galūnės.
Taip pat lavinama ištvermė ir pajėgumas, tuo pačiu širdis ir plaučiai -
žmogaus gyvybės motoras.
Be to, krepšinis reikalauja itin geros
orientacijos ir tikslingumo, kas teigiamai veikia į žmogaus psichiką ir
tobulina jo refleksą. Griežtos žaidimo taisyklės saugo nuo pavojų,
žiaurumų ir nelaimingų atsitikimų.
Čia suminėtos pastabos rodo, kad
krepšinis yra viena radikališkiausių sporto šakų. Reikia dar paminėti,
kad jis turi daug ir koreguojančių judesių - krepšininkams nereikalingos
kondicinės, nei paruošiamos, nei koreguojančios mankštos. Žaidimas visa
tai turi pats savo judesiuose. Užtat ir kitų šakų sportininkai taip
noriai šiame žaidime dalyvauja.
Tačiau tai pačiai krepšinio organizacijai, kad tiek daug turi kitų sporto šakų žaidėjų, nėra sveika, nes šie kitų šakų sportininkai į krepšinio žaidimą žiūri kaip į
pasiruošimą tikrajai savo specialybei: nesistengia jo išmokti,
sistematingai treniruotis ir žaisti ištisus metus.
Tokie sezoniniai žaidėjai užima tikrųjų krepšininkų vietas, kas mažina krepšinio žaidėjų
skaičių ir neigiamai veikia į žaidimo laipsnį. Šiam nenormalumui
pašalinti, yra jau paruoštas planas, pagal kurį krepšinio žaidimas būtų
žaidžiamas ne tik žiemos metu, - bet ir vasarą ar rudenį, gryname ore,
specialiai įrengtose aikštelėse ir, žinoma ne tik Kaune, bet ir
provincijoje.
Pirmenybės numatomos pravesti apygardomis, užbaigiant jas
tarpapygardiniu turnyru. Turnyrui jau paskirta ir dovana - sidabrinė
taurė. Ją atvežė iš Amerikos advokatas Bagdžiūnas. Ši taurė, Amerikos
lietuvių pageidavimu, yra pakirta Lietuvos krepšininkams, sukelti mūsų
sportininkų susidomėjimą šia sporto šaka.
Nors Lietuvoje krepšinis buvo pradėtas žaisti 1921 m., tačiau pažanga
padaryta tik paskutiniais metais, turint K.K. Rūmų didžiąją salę.
Perspektyvos, žinoma, nepergeriausios, jei tik šioje vienoje salėje bus
žaidžiama - nebus išeita į atviras aikštes ir bus užmiršti provincijos
sporto centrai, kaip Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė ir
kiti.
Didžiausią, tuo tarpu, perversmą mūsų krepšinio žaidime padarė užpraeitą
vasarą viešėjusi Lietuvoj Amerikos lietuvių komanda. Savo žaidimu
užjūrio lietuviai parodė tikrąjį krepšinio žaidimą ir sudomino plačius
mūsų sportininkų sluoksnius. Pasilikę pirmais metais dr. K.Savickas , o
vėliau - Pr.Lubinas ir J.Žukas davė žaidimui pagrindą tiek technišku,
tiek taktišku atžvilgiu. Didelį mūsų žaidimo klasės pakilimą matome iš
susitikimų su savo kaimyninių valstybių komandomis.
Prieš 2-3 metus pralaimėdavome latviams labai dideliu krepšių
skirtumu, gi paskutiniais laikais jau nežymiai; o paskutinės rungtynės
su latviais buvo lygių mūsų jėgų faktas.
Drauge su vyrais daro didelę pažangą ir moterys. Pirmąjį savo debiutą
su užsieniu mūsų moterys pradėjo laimėjimais prieš latvių Kiuze. Jeigu
moterys ir toliau progresuos tokiu tempu, jas manoma pasiųsti į Europos
krepšinio pirmenybes Italijoje. Reikia tikėtis, kad jos čia mums gėdos
nepadarys.
Visa bėda, kad mūsų moterys krešinio žaidimu per mažai
susidomėjusios. Kaune turime 5 komandas; provincijoje, kiek žinoma, nėra
nei vienos komandos (!). Reikia manyti, kad mūsų moteris išjudins
Amerikos lietuvių taurės varžybos, kuriose dalyvaus ir moterys.
Šiandien sprendžiama labai sunki problema - kaip įtraukti į darbą
moksleiviją. Iki šiol daugumas moksleivių dalyvavo įvairiose
organizacijose. Uždraudus moksleiviams dalyvauti organizacijose, atrodė,
kad iš kart nubluko krepšinio perspektyvos, nes, mokseiviai, jau baigę
gimnazijas, nestos į sportininkų eiles, kaip šiandien nestoja dauguma
pasyvių moksleivių.
Atrodė, kad gresia pavojus nustoti didžiausios
sporto jaunuomenės dalies - geriausio prieauglio. Tačiau šį klausimą
manoma išspręsti sudarius moksleivių kuopeles, kurios galėtų dalyvauti
pirmenybėse ir tokiu būdu nenutraukti ryšių su sporto gyvenimu.
Atrodo, kad toks moksleivių dalyvavimo būdas neturės tų minusų, kokius
galėjo duoti jų dalyvavimas įvairiose sporto organizacijose, žiūrint,
žinoma, į tai pedagogo akimis. Taip susitvarkius, atrodo, kad gimnazijos
dalyvaus ir Amerikos lietuvių taurės varžybose. Taurės laimėjimo
pagrindan nėra paimta kvalifikacija, bet joms norima sutraukti masinį
dalyvių skaičių.
Bendrai, kaip kiekvieno, taip ir krepšinio žaidimo plėtra priklauso ir
nuo gerų teisėjų, juo labiau, kad krepšinį teisėjauti yra daug sunkiau,
negu daugelį kitų žaidimų. Praeitais metais buvo suruošti kursai, kurie
davė nemažą skaičių gerų teisėjų. Bet dabar jų skaičius sumažėjo ir
atsirado reikalas ruošti naujus kursus. Jie ir numatomi greitu laiku
suruošti.
Savo ruožtu, savaime kyla klausimas, kaip atrodo krepšinio reikalai
provincijoje - apygardose. Čia tenka konstatuoti liūdną faktą, kadangi
pirmenybes praveda tik viena Klaipėdos apygarda. Viso dalyvauja
pirmenybėse 8 komandos, bet, turint galvoje, kad visos komandos,
nežiūrint jų pajėgumo, dalyvauja vienoje klasėje ir nėra
iškvalifikuotos, jų skaičių reikia laikyti mažu.
Bet pats krepšinio
populiarumas Klaipėdoje žada gražios ateities. Reikia paminėti, kad čia
vyraujantį vaidmenį suvaidino Vytauto Didžiojo gimnazija ir žinoma KSS.
Jos pirmos prisidėjo prie krepšinio įgyvendinimo Klaipėdoje.
Iš gimnazijų to paties reikia laukti ir kitose apygardose, nes jos turi tam
geriausias sąlygas, medžiagą ir mokytojus, taip, kad organizuojant
apygardose varžybas, be gimnazijų būtų neįmanoma ir, žinoma,
tarpapygardines pirmenybes reikėtų dar ilgesniam laikui atidėti, o, tuo
pačiu, žinoma, ir Amerikos lietuvių taurės varžybos apygardose ir tarp
apygardų greitu laiku įvykti negalėtų.
Šiaip, provincijoje krepšiniui perspektyvos menkos ir salygos tam nepergeriausios - salių visai nėra; su aikštelėmis - tas pats. Kad ir prie tokių sąlygų, vasarą bus bandoma
geresnes Kauno komandas siųsti rungtynėms į provinciją, o, esant
galimybėms, ir vieną-kitą instruktorių.
Dar truputį apie tarptautinius mūsų krepšininkų susitikimus. Tiesa, jų
turėta labai nedaug ir tik su savo kaimynais - latviais ir estais.
Neskaitant laimėjimų prieš US ir moterų prieš Kiuze, kitus susitikimus
esame pralaimėję, bet, jau dabartiniu metu, veik būdami lygūs su savo
kaimynais, ateityje galime daug tikėtis.
Vis dėlto svarbiausiu mūsų
susitikimu reikia laikyti su mūsų užjūrio broliais - Amerikos
lietuviais. Jie mums parodė savo klasišką žaidimą ir davė neužmirštamą
pamoką.