Dviejų savaičių bandomojo laikotarpio į Badalonos „Joventut“ klubą atvykęs 21 metų 218 cm ūgio Lietuvos krepšininkas jaučiasi puikiai ir tiki, kad kada nors sugrįš į NBA.
Bandymą įsitvirtinti stipriausioje planetos lygoje sugadino incidentas, įvykęs per NBA antrinės lygos klubo „Dakota Wizards“ treniruotę – aukštaūgį pernai gruodžio 21-ąją nokautavo emocijų nesuvaldęs tos pačios komandos žaidėjas Awvee Storey.
M.Andriuškevičius, ilgai gydęsis sunkią galvos traumą, pavasarį pradėjo treniruotis NBA klube „Chicago Bulls“, kuris lietuvį ir buvo paskolinęs „Wizards“.
Vidurio puolėjas „Bulls“ aprangos neapsivilko nė viename oficialiame mače.
NBA duonos jis paragavo tiktai 2005-2006 metų sezoną atstovaudamas „Cleveland Cavaliers“, bet nepelnė nė taško.
Į Klivlendą 2005-aisiais M.Andriuškevičius išvyko iš Kauno „Žalgirio“.
„Joventut“, kurį treniruoja garsus ispanų specialistas Aito Garcia Renesesas, praėjusį sezoną pasiekė Eurolygos „Top 16“ turnyrą, o Ispanijos čempionate – pusfinalį.
Kitą sezoną Badalonos komanda žais ULEB taurės turnyre. Tarp Ispanijos ekipos varžovų A grupėje bus ir „Šiauliai“.
* * *
- Ar nesigailite iš NBA grįžęs į Europą? - „Lietuvos rytas“ paklausė M.Andriuškevičiaus.
- Jei ne trauma, galbūt vis dar žaisčiau NBA. Bet esu patenkintas, kad dabar rungtyniausiu Europos klube. Nors pasirodymas NBA nebuvo itin sėkmingas, jaučiu, kad nemažai ten išmokau.
Dabar esu geresnės formos nei prieš išvažiuodamas į JAV – ten būdamas priaugau 25 kilogramus.
Jei ne trauma, žinoma, viskas dar kitaip būtų. Bet nenoriu apie tai galvoti, man dabar tiesiog reikia išlįsti iš tunelio. Grįžimo į Europą nelaikau žingsniu atgal, tiesiog kitu keliu į tobulėjimą.
Svarbiausia dabar – žaisti krepšinį. Jei gerai seksis, gal grįšiu ir į NBA. Juk niekas nestovi vietoje, o laiko dar viskam yra.
- Tebepykstate ant A.Storey?
- Apie patį incidentą aš negalvoju. Mane visi kamantinėja, ar atleidau jam už tą smūgį, ar ne. Nei jam reikia to mano atleidimo, nei ką. Manau, kad nė vienas apie tai jau nebegalvojame. Aš juk negaliu visą laiką laikyti pykčio, man reikia žaisti.
- Kodėl nesugrįžote į Lietuvą. Juk jus kvietė „Žalgiris“?
- Prie seno grįžti nesinorėjo. Dabar noriu išbandyti jėgas čia – gal ne taip nutolsiu nuo NBA skautų akiračio. Ispanijoje man priimtinesnis žaidimo stilius ir visos kitos sąlygos.
Jeigu mane priims į „Joventut“, džiaugsiuosi proga čia tobulinti savo žaidimą.
- „Joventut“ treneriai dvi savaites akylai jus stebės. Ar dėl to jaučiate įtampą?
- Aš tik žaidžiu. Nepatiks – paleis, norės – pasiliks. Man jau taip buvo ir NBA. Kaip žaisi, taip ir pasirodysi. Jaudintis tikrai nėra ko.
- Kokį įspūdį paliko pirmosios treniruotės Badalonoje?
- Visi normaliai dirba. Tik, aišku, dar daug kas keisis, nes kol kas nėra susirinkusi visa komanda.
- Ar nusivylėte negavęs kvietimo į Lietuvos rinktinę?
- Nusivilti reikštų nuleisti rankas. Man tai – tik motyvacija dirbti ir tobulėti. Kai būsiu geros formos, tai ir pakvies.
- Ispanijoje įsikūrėte vienas?
- Kol kas. Po to atvažiuos draugė, mama ir sesuo. Kai buvau JAV, šeima mane mažai matė ir labai pasiilgo. Tad dabar turėsime progų daugiau laiko praleisti kartu.
- Kaip vertinate gyvenimo sąlygas Badalonoje?
- Orai fantastiški, geriau ir būti negali. Mama čia galės praleisti žiemą ir pailsėti. Maisto čia irgi su Amerika nepalyginsi – produktai geros kokybės, pasirinkimas didelis. Man svarbiausia – turėti geros mėsos ir salotų, o to čia apstu.
- Kaip susikalbate Ispanijoje?
- Žmonės čia mažai kalba angliškai. Jau matau, jog teks man ispaniškai mokytis. Jei pavyko išmokti angliškai, tai gal ir ispaniškai pavyks.