Tačiau svarbiausia, kad žaidimo kreivė kyla aukštyn, palyginti su pasirengimo ciklo pradžia ir įpusėjus jam, kai buvo skaudžiai pralaimėta Ispanijos nacionalinei ekipai jos aikštėje.
Lietuvos vyrų rinktinės treneris Ramūnas Butautas prasitarė, jog mūsų krepšininkų žaidimo kokybė gerėja, jau ėmė veikti žaidimo schemos.
- Ar ir jūs tai pastebėjote? – „Laikinoji sostinė“ paklausė pasaulio universiados čempionės Lietuvos studentų krepšinio rinktinės trenerio Mindaugo Lukošiaus.
- Net krepšinio specialistu nereikia būti, kad pastebėtum akivaizdžiai pagerėjusį Lietuvos rinktinės žaidimą. Tai matoma paprasta akimi.
Prisiminkime, kaip mūsiškiai žaidė su švedais, latviais, ispanais, kuriems pralaimėjo, ir kaip žaidimas pasikeitė į gerąją pusę per paskutines dvejas rungtynes Atėnuose.
Komanda pradeda žaisti komandinį krepšinį, žaidėjai stengiasi individualiai, bet ir nepamiršta, jog šalia yra jų partneriai – ne mažiau ryškios krepšinio žvaigždės. Dabar jie siekia pergalės sutelktais veiksmais.
Matyti, kad rinktinės rezerve yra nemažai puolimo ir gynybos kombinacijų.
Labai svarbu, kad ir sudėtingose situacijose, kai neišvengiama žaidimo duobių, žaidėjai nepraranda kovotojų dvasios ir sugeba grįžti į savo įprastą žaidimo ritmą.
Tačiau per likusį iki Europos čempionato laiką dar laukia nemažai darbo.
- O kas trukdė jiems anksčiau pagerinti žaidimą? Iš šalies žvelgiant gali atrodyti, jog žvaigždės turi greitai kalbėti viena krepšinio kalba.
- Žvaigždėms irgi reikia laiko įsivažiuoti, kad jie prisimintų senas kombinacijas ir imtųsi naujų, kurios varžovams yra kietas riešutas.
Nereikia norėti, kad vos spėjusi susirinkti rinktinė imtų demonstruoti aukšto lygio žaidimą. Maža to, kai kurie mūsų garsūs krepšininkai į rinktinę atvyko po pertraukos, nežaidę pernai pasaulio čempionate.
Todėl nereikia stebėtis, kad pirmuose kontroliniuose mačuose Lietuvoje ir Latvijoje stigo komandinių veiksmų. Ten buvo bandoma, pasitelkus individualų žaidėjų meistriškumą, rungtynių eigą pakreipti sau naudinga linkme. Tačiau net tokių garsių krepšininkų pastangų buvo per maža. Pasitvirtino sena tiesa: krepšinis – komandinis žaidimas.
Tačiau iš trenerio patirties žinau, kad pralaimėjimai per parengiamąjį ciklą nėra tragedija – jie duoda daug peno racionaliems pamąstymams, savianalizei ir verčia nekartoti klaidų.
Jei bus pasiekiamos vien pergalės, komanda gali imti apie save labai gerai galvoti ir kažin ar neklupinės oficialiose varžybose. Neįmanoma išlaikyti geros sportinės formos mėnesį ar ilgiau.
- Kaip vertinate universiados čempiono Jono Mačiulio įsiliejimą į mūsų nacionalinės komandos gretas?
- Jau pirmose rungtynėse Jonas pritapo prie mūsiškių žaidimo ansamblio. Sakyčiau, jis suteikė jaunystės eleksyro, maksimalizmo kovoti tiktai dėl pergalės. Vėliau, kai galutinai perkąs visas rinktinės kombinacijas, jis bus dar naudingesnis žaidėjas.
- Ką laikote pretendentais pasiekti triumfą Europos čempionate ir iškovoti kelialapius į 2008 m. Pekino vasaros olimpines žaidynes?
- Pretendentų yra nemažai ir tarp jų, žinoma, lietuviai. Tačiau nenoriu įvykiams užbėgti už akių ir imti skirstyti pozicijas, kas po ko rikiuosis galutinėje čempionato lentelėje.
Kontroliniai mačai kol kas nieko nesako. Išskyrus ispanus ir graikus, daugelio kitų pretendentų į aukso medalius ir prizines vietas Ispanijoje žaidimas yra labai banguotas ir kol kas neprognozuojamas.