Po paskutinių Akropolio taurės turnyro rungtynių Lietuvos rinktinės treneriai jau po vidurnakčio susėdo nedideliame restorane netoli viešbučio Atėnuose. Jie ilgai aptarinėjo tai, kas įvyko per praėjusias dešimt dienų: ilga kelionė po Ispaniją ir Graikiją, trys pralaimėjimai iš eilės, naujo žaidėjo atvykimas ir pagaliau – dvi pergalės.
„Nutarėme daugiau naujų žaidėjų į komandą nebekviesti, – po trenerių pasitarimo pasakė Ramūnas Butautas. – Nusprendėme, kad nėra mums ko blaškytis, nes nebelieka laiko. Reikia tobulinti tai, ką turime, nugludinti visus kampus.
Nors aš asmeniškai apie tai ilgai galvojau ir daug svarsčiau, nes labai norėčiau pamatyti kelis jaunus žaidėjus. Jiems patirtis būtų labai svarbi ateityje. Bet dabar reikia nesiblaškyti ir tęsti savo darbą“.
Rytoj Vilniuje prasidėsiančiame paskutiniame pasiruošimo Europos čempionatui, kuris rugsėjo 3-16 d. vyks Ispanijoje, etape dalyvaus trylika krepšininkų.
O paskutinėse kontrolinėse rungtynėse – rinktinės palydų mače su Vilniaus „Lietuvos rytu“ trečiadienį – jau žais tas dvyliktukas, kuris ir keliaus į Ispaniją.
Iki pirmųjų pirmenybių rungtynių su Turkija likus dešimčiai dienų R.Butautas miega ramiau.
Naujasis rinktinės treneris ir jo suburta nacionalinė komanda vakar į Lietuvą grįžo geriau suprasdami vieni kitus ir savo galimybes.
Gyveno čempionato ritmu
- Kelionė į Ispaniją ir Graikiją buvo sunki – pervažiavimas iš miesto į miestą autobusu, naktiniai skrydžiai į Atėnus ir namo nuvargino krepšininkus. Ar buvo verta tiek keliauti? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Butauto.
- Taip, kelionė buvo sunki ir psichologiškai, ir fiziškai. Žaidėme su stipresnėmis komandomis, nei mūsų pasirengimas tuo metu leido. Bet net neabejoju, kad ši kelionė komandai buvo labai naudinga.
Viskas vyko tokiu ritmu, kokiu gyvensime Europos čempionate, – grupėje žaisime kasdien, kaip ir Akropolio taurės turnyre, paskui reikės skristi į kitą miestą.
- Ko išmokote?
- Gavome labai skaudžių pamokų. Per pralaimėtas rungtynes pamatai savo silpnąsias vietas.
Pasaulio čempionai ispanai yra komanda, kuri žaidžia kosminiu greičiu, turi labai lygią sudėtį – superžvaigždes, kurios vienos sugeba nulemti rungtynių baigtį.
Graikijoje pralaimėjome Europos čempionams. Manau, kad graikai žaidžia šiek tiek kitokį krepšinį – labiau pozicinį, intelektualų žaidimą. Mums naudinga parungtyniauti su skirtingo stiliaus komandomis.
Į Lietuvos rinktinę susirinko žaidėjai, nerungtyniavę kartu kelerius metus, atėjo nauji treneriai, keitėsi komandos braižas, todėl turėjome natūralių sunkumų.
Lieka dar vienuolika treniruočių. Lygiai tiek, kiek jau treniravomės kartu.
Aišku, treneriai nori, kad to laiko būtų daugiau, kad žaidėjai suvažiuotų anksčiau, bet gyvenimas ir realybė diktuoja savo sąlygas.
Man atrodo, mes dabar esame tokios formos, kokios ir turėtume būti. O per likusį laiką galėsime išplėsti savo taktikos arsenalą, pataisyti klaidas ir dar patobulėti.
Per mažai gludino taiklumą
- Ispanai žaidžia greitą, graikai – pozicinį krepšinį. Koks yra Lietuvos rinktinės braižas?
- Stengiamės derinti ir greitą, ir pozicinį puolimą. Ieškome aukso vidurio.
- Dažnai remiatės priekine linija, komanda rungtyniauja su dviem aukštaūgiais. Ar tai naujas rinktinės stilius, palyginti su praėjusiais metais, kai Lietuva rungtyniavo žemesniu penketu?
- Nepamirškite, kad šiuos interviu ir varžovai skaito. (Juokiasi.) Turbūt jūs teisi, bet ieškome variantų, kaip žaisti ir mažesniu penketu.
Rungtynėse su Italija sunkiojo „krašto“ pozicijoje neblogai žaidė Linas Kleiza, kai kuriuose mačuose ten rungtyniavo Paulius Jankūnas.
Tačiau norime turėti kelis žaidimo variantus, kad būtume sunkiau įkandami varžovams ir galėtume atsverti jų žaidimą. Stengiamės, kad mūsų taktika būtų įvairesnė.
- Anksčiau lietuviai garsėjo metimais iš toli, bet kol kas rinktinė pataiko mažokai tritaškių. Per trejas Akropolio taurės turnyro rungtynes įmesta vos 18 tritaškių iš 56. Kodėl?
- Taip, rinktinės nepanaudotame rezerve – tritaškiai, kurių procentas mūsų netenkina. Taip pat darome per daug klaidų. Su tuo stengsimės kovoti. Manau, kad iki šiol neskyrėme pakankamai dėmesio metimams, nes treniruočių laiką panaudojame taktikai. Juk mums reikėjo sukurti komandą nuo nulio.
Per mažai laiko turėjome tobulinti individualius technikos veiksmus, ir tai turėjo įtakos taiklumui.
Rungtynėse užtenka riktelėti
- Ryškėja žaidėjų trejetas, kuris rungtyniauja stabiliausiai. Labiausiai pasitikite Dariumi Songaila, Šarūnu Jasikevičiumi ir Ramūnu Šiškausku?
- Svarbus yra kiekvienas žaidėjas, ir mes laukiame visų individualaus indėlio. Bet visose komandose būna labiau patyrusių krepšininkų, kuriais pasitikima sunkiais momentais. Europos čempionatas bus ilgas, rungtynių daug, krūvis didelis, todėl svarbus kiekvienas žaidėjas.
- Ar kurdamas žaidimo sistemą atsižvelgėte į Lietuvos krepšininkams skirtus derinius jų klubuose?
- Turime savo kombinacijas, bet nuolat kalbamės su žaidėjais tam, kad mes, treneriai, galėtume padėti jiems geriau atsiskleisti. Aišku, aptarėme ir jų klubų trenerių filosofiją ginantis, puolant, kaip geriau žaisti rungtynių pabaigoje. Bendradarbiaujame su žaidėjais.
- Esate labai užkimęs. Ar daug rėkiate, ar iš nervų per daug rūkote?
- Ir tas, ir tas. Aš nerėkiu, bet skatinu, pasakinėju žaidėjams.
Džiaugiuosi, kad dažnai nebereikia minutės pertraukėlės – užtenka riktelėti, ir žaidėjai supranta ir įvykdo, ko prašau.
Apie tai vakar su kitais treneriais kalbėjome: atsiranda tarpusavio supratimas tarp trenerių ir žaidėjų. O tai psichologiškai svarbu.
Bet dabar džiūgauti nėra ko, reikia susitelkus praleisti tą paskutinę savaitę iki išvažiavimo į Ispaniją.