Vakar žaidėjui sukako 25-eri. Jau savaitę žaidėjas du kartus per dieną treniruotėse pluša kartu su komandos draugais. Po rytinės treniruotės „Bosu“ komandos draugų vadinamas žaidėjas sutiko pasidalinti mintimis apie kovas UEFA Taurės ir A lygos turnyruose, traumą ir karjerą.
- Mantai, kaip jautiesi grįžęs į aikštę po 8 savaičių reabilitacijos?
- Jaučiuosi tikrai gerai. Kai po keitimo išbėgau į aikštę, rezultatas jau buvo 3:0. Galėjau neiti, bet labai norėjosi vėl pajusti aikštę, jos ribas, savo greitį ir jėgas. Išėjau į aikštę galvodamas apie rungtynes Norvegijoje. Nesvarbu, kiek ten žaisiu, man būtina vėl pajusti komandos draugus.
Šilutėje buvo keista rungtynes pradėti ant atsarginių suolelio - įeiti ne nuo pradžių. Nesu prie to pratęs, gal todėl jaudinausi truputį, ką prieš traumą buvau pamiršęs.
- Ar pasikeitė kas komandoje per tą laiką, kol tavęs nebuvo?
- Aš visad buvau šalia – tribūnose. Stebėjau beveik visus komandos susitikimus. Pakitimų komandoje nemačiau. Tik buvo keista varžybas žiūrėti iš tribūnos.
- Ar jauti traumos pasekmes?
- Kol kas nieko blogo nejaučiu. Tik psichologinį barjerą, atrodo, kad kairė koja šiek tiek silpnesnė. Intensyviai sportuoju, manau, tuoj viskas bus gerai. Dabar man padeda ir neseniai atvykęs naujas fizinio parengimo treneris brazilas.
Ar tave, Panevėžio „Ekrano“ kapitoną, tenkina dabar A lygoje užimama vieta?
Ne. Manęs vieta netenkina. Nesu pratęs savo komandos matyti tokioje vietoje.
- Kovosite dėl aukso?
- Niekas dar neprarasta, FBK „Kaunas“ nepabėgo, tik šiek tiek atitrūko. Su „Kaunu“ dar laukia dvi rungtynės. Gerai sužaidus, visko gali būti. Su kitomis komandomis einame koja kojon. Klysti jau nebegalime. Manau, A lygoje kova dėl čempionų vardo vyks iki paskutiniojo turo.
- Šį sekmadienį, rugsėjo 2 dieną, „Ekranas“ žais būtent su FBK „Kaunu“. Nusiteikęs kovai? (dvejuose šio sezono susitikimuose „Ekranas“ su „Kaunu“ sužaidė lygiosiomis 1:1 ir 2:2. M. Savėnas abejose įmušė po įvartį).
- Taip. Esu piktas ir noriu tik pergalės. Kovojant su „Kaunu“ nereikia jokios papildomos motyvacijos. Jei pralaimėsim, jie atitrūks, tada teks galvoti daugiausia apie antrąją vietą. Nei vadovybė, nei komanda, nei aš - to nenorime.
- Artėja rungtynės prieš Oslo „Valerenga“ IF (Norvegija). Tikslas – pergalė. O kokios galimybės?
- Galimybių yra. Žiūrėdamas pirmąsias rungtynes mačiau, kad „Valerenga“ – tikrai įkandamas varžovas. Teks mušti įvartį. Mušti mokame. Išvykoje kartais geriau sužaidžiame nei namuose. Didelis stadionas ir staugianti minia tik labiau užveda. Tai stimulas. Nors rėkia ir svetimi.
- Žaisi? Esi pasiruošęs ir fiziškai, ir psichologiškai?
- Žaisiu. Kiek – neaišku. Priklausys nuo trenerio. Manau, galėčiau kovoti visas rungtynes. Vienam kėliniui esu pasiruošęs.
- Baigiasi tavo dvejų metų kontraktas su „Ekranu“. Kas toliau?
- Svarbiausia – atsigauti po traumos. Lauksiu sezono pabaigos. Iki traumos pasiūlymų turėjau daug. Dabar situacija kita. Visi laukia, kol atsigausiu. Traumuotas aš niekam nereikalingas. Devintą sezoną žaidžiu „Ekrane“. Norėtųsi pakeisti aplinką.