Rugsėjo 6-7 d.
Sveiki atvykę į Madridą
„Nusmaugę vokietį“ (rinktinės slengas - red.), lietuviai užsitarnavo du dalykus, kurie buvo labai reikalingi. Pirma, laimėtos visos grupės rungtynės, užimta pirmoji vieta, vadinasi, į kitą etapą Lietuva patenka su dviem taškais, o dėl geresnio įmestų ir praleistų taškų santykio gerokai lenkia taip pat du taškus turinčią Slovėniją.
Antra, gautos dvi poilsio dienos tarp rungtynių, kurios po trijų dienų krepšinio maratono buvo labai reikalingos bent tam, kad žaidėjai šiek tiek atsigautų ir apsigydytų mikrotraumas, kurių nėra mažai. Š.Jasikevičiaus koja jau beveik tvarkoje, bet ir jam, ir stiprius sumušimus patyrusiems L.Kleizai bei J.Mačiuliui dar reikia gydomųjų procedūrų.
Tad po treniruočių rinktinės masažuotojų Aliaus ir Alekso paruošiamos šaldomųjų ledų porcijos – paklausiausia prekė tarp žaidėjų. Patys masažuotojai, (kaip, beje, ir gydytojai) taip pat nesiskundžia laisvo laiko pertekliumi – po sunkesnių treniruočių, o tuo labiau - po rungtynių, jų darbo diena kartais baigiasi antrą ar net trečią nakties.
Pati kelionė iš Maljorkos buvo pakankamai komfortiška – didžiulis lėktuvas, kuriame lengvai tilpo visos trys rinktinės (Lietuva, Vokietija ir Turkija), o laisvų vietų buvo tiek, kad net ir mažiausi krepšininkai galėjo įsitaisyti prabangiai. Kas norėjo – net ir ant trijų kėdžių.
Ne toks patogus buvo pats kelionės laikas – viešbutyje Madride komandos atsidūrė apie ketvirtą valandą ryto. Tačiau sąlygos vienodos visiems – likusios devynios rinktinės iš kitų trijų miestų Ispanijos sostinėje į viešbutį atvyko panašiu laiku, dėl ko viešbučio vestibiulis, atvykus lietuviams, jau buvo panašus į skruzdėlyną.
Visos tos naktinės kelionės - dėl saugumo, kuriam čempionate skiriamas didžiulis dėmesys. Be policijos ir saugumo tarnybų priežiūros komanda nežengia nė žingsnio. Pzv., treniruočių salė yra kokių 500 metrų atstumu nuo viešbučio, tačiau visos ekipos į ją vyksta autobusais, kuriuos lydi ginkluotas policijos eskortas.
Teko matyti, kaip privažiavusi Lietuvos rinktinė eina į salę, o policininkai budi prie arenos, ir, matyt, turėdami laisvo laiko, susirašo visus netoli arenos stovinčių automobilių numerius. O kaip policijos motociklininkų ekipažas mitriai ir griežtai skina kelią komandos autobusui per Madrido kamščius, kai reikia važiuoti toliau – gražu pažiūrėti.
Bet kuriuo atveju, ketvirtadienio paryčiais toks didžiulis naujų gyventojų antplūdis ir viešbučio darbuotojams, ir kambarius skirstantiems organizatoriams įvarė lengvą paniką.
Š.Jasikevičius, įėjęs į numerį, kambaryje nerado lovos. Na, galvoja, gavau apartamentus, lova, aišku, kitame kambaryje, o čia - svetainė. Kur čia tas įėjimas, metas vėlyvas, gerai būtų prigulti. Patikrino vienerias duris – rūbų spinta su seifu, kitas – vonios kambarys. O daugiau durų kaip ir nematyti. Tuo tarpu apačioje, registratūroje – jau sąmyšis. Ten apsižiūrėjo, kad čempionato lyderis pagal rezultatyvius perdavimus ir viena ryškiausių turnyro žvaigždžių buvo apgyvendintas Portugalijos rinktinės masažo kambaryje.
Nežiūrint nei į paros laiką (4-ios ryto), nei į nuovargį, juoką sunkiai sulaikė ir pats Šaras, ir komandos draugai, kuriuos įžaidėjas iškart pasikvietė apžiūrėti savo „apartamentų“.
Itališkas iššūkis
Ketvirtadienis rinktinei dar buvo ramus - rytas laisvas, o vakare - pramankšta treniruoklių salei. Tačiau penktadienį jau aiškiai buvo justi artėjančios dvikovos. Po rytinių pratybų grįžusią rinktinę viešbutyje pasitiko net tik Lietuvos žurnalistų būrys, bet ir kelis kartus gausesnės italų žiniasklaidos pajėgos.
Š.Jasikevičių italai pasigavo nekaltu prašymu atsakyti į vieną klausimą. Teko atsakyti į kokius dešimt (neskaičiuojant rinktinės įžaidėjui jau alergiją keliančių „kur žaisi kitą sezoną“, kuriuos Š.Jasikevičius dabar tiesiog praleidžia negirdom).
Norinčių prašnekinti ryškiausias Lietuvos žvaigždes tiek daug, kad jeigu reikėtų patenkinti visus pageidavimus, lietuvių starto penketas nelabai turėtų laiko ne tik ilsėtis, bet ir treniruotis. Penktadienį aktyviausi, aišku, italai. Po to seks prancūzų būrys, o prieš trečią dvikovą bus (gerai, kad palyginti negausus) Slovėnijos žiniasklaidos atstovų antplūdis.
Į būsimą dvikovą prieš olimpinius vicečempionus italus jau aiškiai koncentruojasi ir rinktinės trenerių štabas. Preliminarią analizę treneriai atliko dar ketvirtadienio vakarą, o vakar jau buvo detaliai narstomos italų žaidimo schemos.
Nesvarbu, kad italai kol kas nežiba ir į antrąjį etapą pateko be taškų, laimėję tik lemiamas neįskaitines rungtynes su lenkais. Italija yra iš tų komandų, kurios neretai sunkiai kapstosi pirmuosiuose etapuose, tačiau labai dažnai finišuoja pirmajame trejete. 1999-aisiais Prancūzijoje lietuviai antrajame raunde italus sutriuškino nepalikdami jokių vilčių. Galutinėje lentelėje mes likome penkti, italai kėlė į viršų čempionų taurę.
2003-iaisiais Švedijoje per atrankos varžybas išsikapstę į ketvirtfinalį, finišavo pergale rungtynėse dėl bronzos. O jau 2004-ųjų olimpiados įvykių geriau nepriminti nė vienam lietuviui.
Tačiau galima lažintis iš bet ko, kad penki tos olimpinės rinktinės nariai tų rungtynių nepamiršo. Ir nors pergalės šios dienos tarpusavio dvikovoje kaina nepalyginimai mažesnė, trejų metų senumo įvykiai gali būti papildoma motyvacija mūsų komandai. Nes italai, kol kas turintys nulį taškų, motyvaciją turės stiprią ir aiškią – pralaimėjimas lietuviams Italijos rinktinę stumteltų prie bedugnės krašto. Todėl nenorėdami Pekino žaidynių stebėti per RAI TV, olimpiniai vicečempionai kabinsis į pergalę visomis jėgomis.