Kodėl skaudžiausią? Galbūt kažkurie jūsų priminsite, kad pralaimėjimas dviejų įvarčių skirtumu jau buvo – namuose, rungtynėse su Italija. Taip, bet škotai – ne italai. Be to, iki vakarykščio vakaro joks varžovas į lietuvių vartus per 90 minučių nesiuntė kamuolio triskart.
Škotų treneris Alexas McLeishas, dar prieš dvikovą su Lietuva priminė, kad kol italas Fabio Quagliarella Kaune nepaleido dviejų iš eilės efektingų bombų į šeimininkų vartus, nė iš tolo nebuvo panašu, kad lietuviai galėtų praleisti įvartį. Mes prie to dar galime pridėti, kad tąsyk Mindaugas Kalonas turėjo šansą sudoroti pasaulio čempionų gynybą, bet nepataikė į tuščius vartus.
Po rungtynių „Hampden Park“ turime pripažinti – jei ne Saulius Mikoliūnas, varžovų baudos aikštelėje įrodęs, kad galėtų pretenduoti į Oskarą už kaskadinius triukus, svečiai nebūtų įmušę. Progų daugiau nesukurta, nors, aišku, galima prisiminti, jog 11 metrų baudinys į škotų vartus galėjo būti skirtas dar pirmajame kėlinyje po pražangos prieš Andrių Veličką. Neabejotina, kad pralaimėjimas galėjo būti ir dar skaudesnis, jei kaskadinių triukų savo baudos aikštelėje po Kriso Boydo ir Lee McColloucho smūgių nebūtų demonstravęs vartininkas Žydrūnas Karčemarskas.
Pagaliau apie savas progas gal ir kalbėti neverta. Po kiekvienų rungtynių jas ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti galime, tad mačas Glazge šiuo atžvilgiu nė kiek neišskirtinis. Po pralaimėjimo škotams įdomiau kalbėti apie kitus du dalykus.
Vienas jų – drąsa. Ta, su kuria Algimantas Liubinskas antrojo kėlinio pradžioje pakeitė traumuotą gynėją Marių Stankevičių puolėju Edgaru Jankausku. Anokia čia drąsa, galbūt sakysite, škotai tuo metu pirmavo 1:0, todėl rizikuoti buvo būtina. Taip, bet Lietuvos futbolo rinktinės istorijoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai sutriuškinimo, o tiksliau to, ką žmonės pasakys, išsigandę treneriai elgėsi priešingai nei reikalauja žaidimo logika.
Į akis krito ir pačios komandos drąsa rezultatui tapus 1:1. Lietuviai bandė spausti ir išsivežti pergalę. Pagirtina. Bet paaiškėjo, kad vien drąsos neužtenka.
Rezultatą galime nagrinėti pasitelkdami elementarią aritmetiką. Jei komanda per rungtynes sugeba sukurti pusantros progos ir įmušti ne daugiau nei vieną įvartį, kiek šiurkščių gynybos klaidų ji gali sau leisti padaryti, kad pasiektų palankų rezultatą? Kaip besuktum, atsakymas negali būti didesnis už vienetą. O Glazge lietuviai du iš trijų įvarčių praleido po šiurkščių gynybos klaidų. Ir jos nebuvo vienintelės – apie Ž.Karčemarsko didvyriškumą šiame tekste buvo užsiminta jau anksčiau.
Pradžioje K.Boydas buvo pramiegotas savo baudos aikštelėje. Paskui trys Lietuvos rinktinės žaidėjai nesugebėjo sutrukdyti Stephenui McManusui kone nuo vartų linijos keliu įgrūsti kamuolį į savo vartus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pergalingas škotų įvartis.
Taip ginantis galima laimėti prieš Farerų salas. Prancūzai, ukrainiečiai ir gruzinai, su kuriais dar liko žaisti, tokių klaidų taip pat neatleis. Ką reikėtų daryti? Nieko. Šiuolaikiniame futbole gynybos grandžiai svarbiausia – patirtis ir susižaidimas, o Škotijoje – bent jau iki M.Stankevičiaus traumos – žaidė labiausiai patyrę ir geriausiai susižaidę. A.Liubinsko štabo užduotis – kažkaip įtikinti savo gynėjus nė sekundei neišjungti dėmesio. Futbolas – ne krepšinis, minutės pertraukėlių čia niekas nedalija.
Pats rezultatas Škotijoje – ne tragedija. Ketvirtoji vieta grupėje ir iki išvykos į Glazgą buvo sunkiai pasiekiama, dabar pasikeitė tik tiek, kad misija „Pirmasis ketvertas“ tampa neįmanoma. Ar beveik neįmanoma – net jei prognozuotume, kad ukrainiečiai pralaimės ne tik italams bei prancūzams, bet ir lietuviams, o pergalę švęs tik rungtynėse su Farerais, Lietuva juos aplenkti galėtų tik iškovojusi tris pergales per keturias paskutines turnyro dvikovas.
Užduotis, kurią kelti realu, lieka ta pati – penktoji vieta. Norint ją įvykdyti, reikia nepralaimėti Gruzijoje. Lygiųjų ten turėtų užtekti, net jei gruzinai namuose sugebės palaužti škotus. Ir, žinoma, jei lietuviai trečiadienį namuose nugalės autsaiderius iš Farerų. Tose rungtynėse komandai lieka palinkėti įvarčių. Kitose būsimose dvikovose – mažiau klaidų. Tada ir drąsa bus efektyvesnė.