Treneris baigia skaityti ir knygas, kurios padeda atitrūkti nuo minčių apie varžybas: Alberto Moravios „Penktadienio vila“ bei Kurto Vonneguto „Žmogus be tėvynės“.
„O po rungtynių su Prancūzija sprendžiau kryžiažodžius. Jie lengvi, atsakymus rašau automatiškai ir nustumiu kitas mintis“, – šypsodamasis pasakojo R.Butautas.
Europos čempionato debiutantui Ispanijoje kol kas sekasi puikiai – niekada iki šios vasaros nacionalinėje komandoje nedirbęs treneris per Europą žygiuoja be pralaimėjimų.
Šįvakar jo komandos laukia lemiama dvikova dėl pirmosios vietos F grupėje su Slovėnija, po kurios paaiškės, kas bus Lietuvos rinktinės varžovai ketvirtfinalyje.
„Tikrai nesirinksime varžovo. Žaisime visa jėga. Nenorime leisti varžovams pajusti, kad esame įveikiami.
Tikiu, kad galime įveikti kiekvieną komandą, ir tai nėra pasipūtimas. Tai – pasitikėjimas savo jėgomis, būtinas sporte“, – sakė 43 metų Lietuvos rinktinės treneris.
* * *
- Treneri, ar naktimis gerai miegate? - mačo išvakarėse R.Butauto paklausė „Lietuvos rytas“.
- Nežinau, ką vadinate gerai. Palyginti su statistiniu žmogumi, turbūt blogai, bet kaip treneriui – normaliai.
Šiaip žmonės miega septynias ar aštuonias valandas? Man pavyksta mažiau. Bet nesijaučiu itin pavargęs.
- Sapnuojate krepšinį?
- Sapnuoju. Būna, kad rungtynes peržaidžiu, su žaidėjais kalbuosi, su kitais treneriais diskutuoju. Daug dėmesio nekreipiu. Žinau, kad tai iš pasąmonės einantys vaizdai, ir viskas.
- Kai kurių rinktinės žaidėjų žmonos yra atvykusios į Madridą. Kodėl jūsų šeimos čia nėra?
- Šeimos labai pasiilgau. Tačiau dirbdamas mėgstu būti vienas, pagalvoti, susikaupti. Tai mano šeima seniai žino, o vaikai žino, kada prie tėvo negalima lįsti, jo klausinėti. Rungtynių dieną tai – tabu.
Dabar laukiu žmonos skambučio, ji paskambins, kai sūnus grįš iš mokyklos. Rungtynių dieną aš dirbu, o joms pasibaigus vaikai jau miega, pasikalbėti per vėlu.
- Kol kas sekasi idealiai. Ar važiuodamas į Ispaniją tikėjotės, kad viskas bus taip gerai?
- Tikėjomės pergalių, nes jei netikėtum savo galimybėmis, nebūtų ko važiuoti. Bet kiekvieną darbą galima atlikti geriau. Net ir laimėtose rungtynėse išryškėja neigiami aspektai, kuriuos stengiamės taisyti, kad varžovai nepasinaudotų mūsų klaidomis.
- Europos čempionate esate naujokas ir turbūt mažiausiai patyręs treneris tarp visų kolegų. Ar tai trukdo?
- Debiutantui visada sunkiau nei senbuviui. Treneris kaip smuikas – kuo senesnis, tuo geresnis. Aišku, iki tam tikro amžiaus.
Man reikėjo laiko, kad pažinčiau savo žaidėjus kaip asmenybes, kad sužinočiau jų individualias galimybes. Viena – stebėti žaidėją, kita – jam vadovauti. Būna, kad nustembi, viskas pasirodo ne taip, kaip įsivaizdavai. Aš nesiskundžiu. Žinojau, kad bus nelengva.
- Iškovojus penkias pergales jaučiatės ramiau?
- Be abejo, pasitikėjimas ateina po pergalių. Svarbu nepervertinti savo galimybių ir nenustoti vertinti varžovų. Šiuo atžvilgiu esu patyręs.
- Pirmą kartą tenka treniruoti tokio aukšto lygio žaidėjus. Kas nustebino?
- Apie tai buvau mąstęs prieš pradėdamas darbą rinktinėje. Niekas manęs nepritrenkė, bet, žinoma, darbas čia visai kitoks nei klube ar jaunimo rinktinėse. Labai skiriasi. Bet niekas neišmušė iš vėžių. Aš tam ruošiausi.
- Matyti, kad Šarūnas Jasikevičius yra komandos treneris aikštėje. Būna, kad jūs parodote vieną derinį, bet jis pradeda kitą. Kodėl?
- Šarūnas – labai drausmingas žaidėjas, bet būna, kad aš parodau derinį, jis pasižiūri į mane ir parodo kitą.
Staigiai įvertinu situaciją: taip, šis derinys dabar mums tinka. Tuomet kam reikia jį keisti? Vien tam, kad parodyčiau, jog esu treneris?
- Ar mačas su Prancūzija buvo geriausios iki šiol Lietuvos rinktinės rungtynės pirmenybėse?
- Man sunku spręsti, nes po kiekvienų rungtynių aš randu klaidų savo darbe. Nesidžiaugiu gerais momentais, nes akis bado klaidos.
Užsienio žurnalistai manęs paklausė, kaip aš suvaldau tiek žvaigždžių. Aš pasakiau, kad Lietuva yra ne žvaigždžių komanda, o komanda – žvaigždė. Pažiūrėkite į čempionato statistiką: iš lietuvių pirmauja tik Š.Jasikevičius – pagal rezultatyvius perdavimus, o tai parodo, kad vyksta komandinis žaidimas.
Komandų statistikoje mes lyderiai. Lietuvos rinktinės žaidėjai savo ego ir asmenines savybes pajungė komandiniam žaidimui.
Kiekvieną krepšininką bandome panaudoti pagal tai, kas mūsų varžovas. Tie, kurie turi tą dieną sužaisti, jie sužaidžia.
Pavyzdžiui, mače su Prancūzija pasižymėjo Simas Jasaitis. Jis labai gerai gynėsi prieš Tony Parkerį, laiku atakavo prieš varžovų zoninę gynybą. Robertas Javtokas labai gerai sužaidė po krepšiais prieš Ronny Turiafą ir Fredericą Weisą.
- Kova dėl pirmosios vietos F grupėje vyks su Slovėnijos rinktine, kurią Lietuva nesunkiai nugalėjo rugpjūtį Akropolio taurės turnyre. Kuo pasikeitė slovėnai, kad pradėjo žaisti taip galingai?
- Pirmiausia Atėnuose blogos formos buvo Radoslavas Nesterovičius, dėl traumos nežaidė pagrindinis įžaidėjas Jaka Lakovičius. Kai pakeiti įžaidėją, keičiasi ir žaidimas. Visas jų žaidimas pagrįstas tuo, kad stengiamasi kamuolį įmesti po krepšiu arba sudraskyti gynybą prasiveržimais.
Jie turi aukštaūgių, kurie gali pataikyti nuo šešių metrų linijos. Abu įžaidėjai yra kairiarankiai ir veršis pro kairę pusę. Svarbu, kad jie nesudraskytų mūsų gynybos.