Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
„Žalgiryje“ šių žaidėjų keliai nebuvo susidūrę. Tačiau 2003-aisiais abu su Lietuvos
rinktine Europos čempionais tapę krešininkai nuo ateinančio sezono kartu pergalių sieks
Eurolygoje.
Komandos draugas tapo treneriu
„Nebenoriu per rungtynes sėdėti žiūrovo pozicijoje ir dalyvauti tik treniruočių
procese“, - ryžtingai tarė 34 metų E.Žukauskas, praėjusį sezoną atstovavęs Vilniaus „Lietuvos
ryto“ ekipai.
Vidurio puolėjas išsiilgęs krepšinio. Prieš dvejus metus, dar atstovaudamas Pirėjo
„Olympiakos“ ekipai, E.Žukauskas patyrė sunkią peties traumą ir metus leido be kamuolio.
Pagijusį, bet Pirėjo klubui nebereikalingą aukštaūgį pakvietė „Lietuvos rytas“.
Vis dėlto su naujomis viltimis į Lietuvą grįžęs vidurio puolėjas nesugebėjo rasti vietos
Vilniaus klube ir po sezono nutarė pasukti ten, kur jis tapo krepšinio žvaigžde - į
Kauną. Ir sutiko čia pažįstamus veidus.
„Vieni dar žaidžia, kiti – jau ir treneriais spėjo tapti“, - šyptelėjo E.Žukauskas.
Vidurio puolėjas kalba apie seną pažįstamą Darių Maskoliūną. Buvęs E.Žukausko komandos
draugas tiek „Žalgiryje“, tiek Lietuvos rinktinėje, praėjusio sezono viduryje prisijungė
prie Kauno klubo trenerių štabo.
„Esame profesionalai ir nekreipiame dėmesio, kas mums vadovauja. Yra treneriai ir
privalome jų klausyti“, - paklaustas, kaip treniruotėse bendrauja su buvusiu komandos
draugu, rimtai atsakė E.Žukauskas.
„Žalgiryje“ aukštaūgis jau nerado reiklumu garsėjančio ilgamečio fizinio rengimo
trenerio Aleksandro Kosausko. Tačiau veteranas karčiai šypteli - sulaukus tokio amžiaus visos
pratybos atima daug jėgų, o dirbti su nauju treneriu Sigitu Kavaliausku – ne ką
lengviau.
„Fizinė forma po krūvių lauke dar nėra pati geriausia - judesiai sukaustyti. Bet reikia
laiko ir viskas pagerės“, - įsitikinęs Italijos, Rusijos, Turkijos ir Graikijos
komandoms atstovavęs krepšininkas.
Į Kauną parginė artimųjų ilgesys
D.Šalengos maršrutas, priešingai nei E.Žukausko, buvo nuvedęs tik į vieną šalį –
Ispaniją, Žeronos „Akasvayu“ klubą. Krepšininkas tikina iš Ispanijos parsivežęs malonius
prisiminimus, tačiau visą laiką jautęs tėvynės ir artimųjų ilgesį.
30 metų krepšininko teigimu, ši priežastis didele dalimi ir lėmė apsisprendimą grįžti į Kauną.
„Pirmi trys mėnesiai Ispanijoje buvo tikrai sunkus adaptacinis laikotarpis – svetima
šalis, kalba, supantys žmonės. Nebuvo lengva, tačiau po truputį pripratau. Visada įdomu
patirti ką nors naujo“, - mintimis į dvejus karjeros metus Ispanijoje grįžo D.Šalenga.
Krepšininkas gyrė savo buvusį klubą, gyvenimo sąlygas ir pačią Ispaniją, tačiau
pripažino, kad rungtyniaujant svetur legionieriams skiriamas didesnis dėmesys ir
atsakomybė.
„Stengdavausi susikoncentruoti tik į treniruotes ir varžybas. Svarbiausia – nesiblaškyti
ir atlikti tai, ko iš tavęs reikalauja. Be abejo, kartais būna sunku, nes dauguma žiūri
savo asmeninės statistikos, o komandos rezultatai lieka antroje vietoje“, - legionieriaus gyvenimo subtilybes atskleidė puolėjas.
„Žalgiris“- paskutinė stotelė?
Abu sugrįžėliai – ne dvidešimtmečiai. Tačiau tiek E.Žukauskas, tiek D.Šalenga tvirtina
dar negalvojantys apie tai, ar „Žalgiris“ jiems taps paskutine karjeros stotele.
„Kol kas apie tai negalvoju. Jeigu būtų galimybė, norėtųsi likti Lietuvoje. Viskas
priklausys nuo sveikatos, kaip jausiuosi sezono metu“, - kalbėjo E.Žukauskas.
„Tokia mūsų duona... Ką gali žinoti, gal būsiu nebereikalingas „Žalgiriui“, gal aš pats
panorėsiu vėl kur nors išvykti. Būtų kvaila sakyti, kad žaisiu čia iki gyvenimo
pabaigos“, - samprotavo ir D.Šalenga.
Kauno klubo vadovai tarpsezoniu bandė prisivilioti dar keletą buvusių žalgiriečių.
Galimybę grįžti į Kauną svarstė Mindaugas Timiniskas, legionieriaus duoną kremtantis
Ispanijoje. Vis dėlto po ilgų dvejonių krepšininkas nutarė likti Valensijos „Pamesa“
klube.
Kauno klubo trenerio asistentas D.Maskoliūnas turėjo ambicijų į „Žalgirį“ privilioti ir
buvusį bendražygį Tomą Masiulį, su kuriuo kartu kovojo ne tik Kauno klube, bet ir Sopoto
„Prokom Trefl“. Tačiau septynerius metus „Žalgiriui“ atstovavęs, o nuo 2002 metų
Lenkijoje žaidžiantis krepšininkas nutarė likti Sopote.