UEFA yra pasirengusi bausti. Formaliai viskas tarsi ir teisinga – šios organizacijos nuostatuose yra punktas, pagal kurį dvejas rungtynes turėtų praleisti žaidėjas, aiškiai nesąžiningais veiksmais provokavęs teisėją skirti jam palankų sprendimą. Tačiau šioje vietoje galime pradėti kalbėti apie nuostatų nenuoseklumą.
Tose pačiose rungtynėse tą patį teisėją iš Slovėnijos panašiu veiksmu provokavo škotas Garry O'Connoras. Arbitras tai įvertino kaip vaidybą ir parodė futbolininkui geltoną kortelę. Nuobauda, kuri yra daug švelnesnė už diskvalifikaciją. Išvada – bausmės griežtumas priklauso ne nuo poelgio, o nuo to, suklydo teisėjas ar ne. Ir S.Mikoliūnas, matyt, bus nubaustas daug griežčiau už G.O'Connorą tik todėl, kad yra geresnis aktorius už škotą.
„Miko – atpirkimo ožys. Ne jis pirmas ir ne jis paskutinis sukčiavęs baudos aištelėje, bet bus nubaustas, nes nėra ryški žvaigždė“. Dauguma škotų sirgalių, kurie, atrodytų, turėtų labiausiai smerkti jiems gerai pažįstamą, Edinburgo „Hearts“ klubui atstovaujantį S. Mikoliūną, internete maždaug tokiais argumentais reagavo į incidentą.
Kiti viską vertino ypač pragmatiškai: velniop tokią nuobaudą, mums reikia, kad jis žaistų prieš Prancūziją. Būtent su prancūzais ir italais škotai dabar kovoja dėl dviejų kelialapių į Europos pirmenybių finalo turnyrą.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius Glazgo „Mikogeitą“ tuoj po rungtynių palydėjo viešu kreipimusi į Škotijos žiniasklaidą. Galbūt pernelyg ilgu ir įmantriu žmogui, kuris, norisi tikėtis, gyvenime turi ką veikti ir be epistoliarinio žanro šedevrų kurpimo, bet neabejotinai slėpusiu savyje teigiamą momentą – LFF vadovas drąsiai ir nedvejodamas stojo ginti saviškio futbolininko. Pasielgė visiškai kitaip nei šalies krepšinio federacija, nusisukusi nuo savo komandos šiemet kilus skandalui Europos jaunimo čempionate, o paramą ispanų policininkų sumuštam šalies rinktinės aistruoliui Sėklai išreiškusi tik tuo, kad oficialiame savo interneto tinklapyje paskelbė Lietuvos sirgalių kreipimąsi. Pačios federacijos pozicijos mes neišgirdome, nors ją nedviprasmiškai išsakė ir visuomenė, ir net politikai.
Patikėkite, šio lyginimo tikslas – ne parodyti, kad futbolas kažkuo pranašesnis už krepšinį. Esmė yra ta, kad mes vis dar pernelyg dažnai lankstomės į visas puses kaip XVIII šimtmečio baudžiauninkai. Lenkiamės Vakarams, kurie mums kelia baugią pagarbą. Seniems draugams iš Rytų. Didžiosioms pasaulio valstybėms. Pagaliau net ir visoms šioms abstrakcijoms vienu metu.
L.Varanavičius šįsyk nenusilenkė. Jei pro LFF prezidento akis neprasprūs faktas, kad UEFA – organizacijai, kuri yra daug solidesnė ir išmintingesnė už Lietuvos futbolo federaciją – ginčytinose situacijose vaizdo įrašas, kitaip nei lietuviams, yra įrodymas, kuriuo galima ar net būtina remtis, galėsime teigti, kad incidentas Glazge šalies futbolui buvo netgi naudingas.
O nukentėjęs turbūt liks tik S. Mikoliūnas, atsidūręs netinkamu metu netinkamoje vietoje. Škotijoje – šalyje, kurioje dirba. Prieš minią škotų aistruolių, kurių taip ir neatsiprašė, bei – o tai gali ypač skaudžiai atsiliepti ateities karjerai – būrio škotų teisėjų akivaizdoje. Arbitrai šioje šalyje lietuvio ir iki šiol nelabai mėgo – kažkada per rungtynes su „Glasgow Rangers“ S.Mikoliūnas yra vieną jų pastūmęs po abejotino sprendimo. O kas dabar norės skirti 11 metrų baudinį per Škotijos čempionato rungtynes, net jei „apsimetėlis Miko“ bus nukirstas tarsi dalgiu? Jauno žaidėjo laukia nelengvas sezonas, bet, sako, sunkumai grūdina.