Iki Europos čempionato ketvirtfinalio rungtynių tarp Lietuvos ir Kroatijos rinktinių pabaigos buvo likusios trys sekundės. Lietuviai pirmavo 74:72.
Kauno „Žalgiriui“ atstovaujantis 25 metų 185 cm ūgio kroatas nepabijojo imtis atsakomybės lemiamu momentu.
Tačiau M.Popovičiaus metimas penktadienį buvo netaiklus, ir į pusfinalį pateko Lietuva.
Kroatijos rinktinė iš pykčio įkaitusiais veidais paliko Madrido sporto rūmų salę.
Pakeliui į rūbinę komandos kapitonas Nikola Prkačinas išspardė apsaugines tvoreles ir keiksmažodžiais apipylė Kroatijos žiniasklaidą, bet po kurio laiko sugrįžo ir atsiprašė.
M.Popovičius elgėsi ramiau, bet nusivylimo neslėpė.
„Kartais lengviau pralošti dvidešimt taškų nei dviem“, – kalbėjo žalgirietis.
Tritaškiais daužė prancūzus
Sugrįžęs į viešbutį M.Popovičius paskambino savo tėvui Petarui, garsiam devintojo dešimtmečio krepšininkui, 1981 m. Europos vicečempionui.
„Jis liūdėjo taip pat kaip ir visa Kroatija.
Tačiau mes parodėme, kad galime kautis su galingiausiais“, – sakė kroatas.
Kitą dieną pusfinalyje dėl 5-8 vietos Kroatijos rinktinė 86:69 sutriuškino Prancūziją ir užsitikrino teisę kitais metais žaisti olimpiniame atrankos turnyre.
M.Popovičius į prancūzų krepšį įmetė 15 taškų, pataikęs 5 tritaškius iš 6.
Mesti liepė treneris
- Ar sapnavosi tas netaiklus tritaškis, galėjęs išplėšti pergalę prieš Lietuvą ketvirtfinalyje? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Popovičiaus.
- Treneris pasakė, jog turiu mesti į krepšį iš toli. Nenorėjome pratęsimo.
Aš mečiau. Ne itin gerai jaučiau savo kojas, nes buvau pavargęs, o viena koja – traumuota. Bet tai – ne pasiteisinimas.
Tiesiog nepataikiau ir prisiimu visą atsakomybę. Tačiau kitą kartą lygiai taip pat bandyčiau mesti.
Mače su Graikija panašus tritaškis įkrito, o šįkart – ne. Toks krepšinis, toks gyvenimas.
- Ar po to lengvai užmigote?
- Apie pirmą nakties. Nebuvo per daug sunku.
Turbūt todėl, kad jau esu patyręs panašią situaciją. Prieš dvejus metus Europos čempionate ketvirtfinalyje pralaimėjome Ispanijai po pratęsimo.
Tuomet kitą dieną jau žaidėme su Slovėnija, o dabar anksti reikėjo rungtyniauti su Prancūzija. Reikėjo susikaupti, kad išvengtume dar vienos nesėkmės.
Visų lietuvių neuždengsi
- Kroatijos rinktinei pavyko pristabdyti Lietuvos krepšininkus, kurie iki ketvirtfinalio buvo iškovoję šešias įtikinamas pergales. Koks buvo jūsų žaidimo planas?
- Šarūną Jasikevičių dengėme dviese. Jis pradėjo dalintis kamuoliu, atlikinėjo taiklius perdavimus komandos draugams.
Daug kalbėjome apie tai, kaip sustabdyti Ramūną Šiškauską. Ir sustabdėme – tiek jį, tiek Šarą.
Tačiau tada pragydo du kiti žaidėjai – Linas Kleiza ir Darius Songaila.
Jie žaidžia nuostabiai, todėl ir priklauso NBA klubams.
Nėra lengva gintis prieš visus penkis žaidėjus, esančius aikštėje. Šiose rungtynėse mes gal ir atrodėme neblogai, bet kam tai rūpi, kai pralaimi.
- Ar ne keista matyti savo komandos draugus iš „Žalgirio“ Joną Mačiulį ir Paulių Jankūną ant suolo?
- Būčiau laimingesnis, jeigu Europos čempionate jie rungtyniautų daugiau.
Man jų reikės „Žalgiryje“, bandysime tapti galinga komanda.
Sergu už Lietuvą, nes noriu, kad Paulius ir Jonas sugrįžtų į klubą pasitikėdami savimi.
Pergalės rinktinėje jiems labai daug reiškia.
Gydys kojos traumą
- Kiek laiko teks gydyti traumuotą kojos raumenį?
- Turėjau problemų nuo pirmųjų antrojo etapo rungtynių su Izraeliu. Gydytojai ir fizinio rengimo treneris man labai padėjo, negalėjau sėdėti, nes tai – Europos čempionatas. Aš turiu žaisti rinktinėje. Didžiuojuosi tuo, kad atstovauju savo šaliai.
Trauma nėra labai rimta, todėl manau, kad kelių poilsio dienų po čempionato užteks. Pakalbėsiu su treneriais ir atvyksiu į Kauną tada, kai jie norės.
- Ar patekimas į olimpinių žaidynių atrankos turnyrą padėjo pamiršti pralaimėjimą Lietuvai?
- Tai Kroatijai reiškia labai daug. Jau ilgą laiką nepatenkame į jokias pasaulines varžybas.
Dabar bandysime prasimušti į olimpiadą, tai – labai svarbu.
Visos stipriausios Europos rinktinės – Lietuva, Graikija, Ispanija – nuolat ten rungtyniauja. Kad kiltume aukščiau, mums taip pat reikia tokios patirties.