„Tokiai komandai kaip „Interas“ ne vieta A lygoje“, - po to, kai vienuolika žaidėjų rungtynėms pastaruoju metu vos surenkantys visaginiečiai per dvikovą su Panevėžio „Ekranu“ praleido 10 įvarčių, o žaisti su „Kaunu“ neatvyko, sakė čempionatą rengiančios Nacionalinės futbolo asociacijos vadovas Gintaras Ugianskis.
Geniali įžvalga. Tik kur ji buvo iki čempionato starto likus maždaug 24 valandoms, kai „Interas“ vis dar neturėjo komandos ir derėjosi dėl žaidėjų nuomos su „Vilniumi“?
Visagino komanda neturėjo futbolininkų. Ji neturėjo ir stadiono – visas namų rungtynes „Interas“ žaidė Vilniuje, savo arenos debiutui lygoje taip ir neįstengęs parengti. Bet licenciją visaginiečiai kažkokiu būdu gavo, nors lietuviai didžiuojasi tuo, kad jų licencijavimo taisyklės yra turbūt griežčiausios Baltijos šalyse.
Kurgi ne – nei latviai, nei estai nereikalauja, kad klubai savo stadionuose turėtų po kelis tūkstančius žiūrovams skirtų kėdžių. Lietuvoje futbolo arenos žydi margaspalvėmis kėdžių vaivorykštėmis, bet per dažnas rungtynes tas vaivorykštes tik minimaliai dengia sirgaliai.
Lietuviškas licencijavimas nereikalauja kitų dalykų. Pavyzdžiui, aikščių, tinkamų žaisti futbolą ar kokybiškų treniruočių bazių. Kaip rodo „Intero“, o taip pat ir „Šilutės“, praktika, norint žaisti A lygoje nebūtina turėti net futbolininkų.
Jei neįvyks stebuklas ir Visagino komanda Šilutėje nepasirodys, prasižengusio klubo likimas bus sprendžiamas kitą savaitę. Įmanomas variantas, kad velionis nebus su derama pagarba palydėtas į poilsio vietą ir palaidotas, bet sulauks bandymų jį dirbtinai reanimuoti ir klaidžios niekam nereikalinga šmėkla iki sezono pabaigos – visaginiečiai teigia norį baigti čempionatą žaisdami tik namuose ir dėl savo bėdų kaltina „Vilnių“.
Taip, šis klubas, suprastėjus finansinei situacijai, atleido savo legionierius ir brangiausius lietuvius bei susigrąžino iš „Intero“ buvusius dublerius. Tačiau kaltinti derėtų ne „Vilnių“, o sistemą be jokių ekonominių saugiklių.
Sostinės klubo rėmėjas Algimantas Breikštas nusprendė ar buvo priverstas skirti futbolui mažiau pinigų. Iš karto subyrėjo dviejų klubų piramidė.
Pabandykime įsivaizduoti, kad „Kauno“ rėmėją Vladimirą Romanovą pernelyg įtrauks teisiniai karai su rusų oligarchais dėl molžemio gamyklų Bosnijoje arba užvaldys noras susikonstruoti bei į Kauno marias nuleisti tokį pat povandeninį laivą, kokiu jis plaukiojo tarnaudamas sovietų kariuomenėje, ir futbolas bus primirštas.
Taip, V.Romanovas yra viešai sakęs, kad šis žaidimas jam svarbesnis už gyvenimą, bet žmogaus, kuris 50 metų išsivertė be futbolo, o aistra jam užsidegė tik įsigijęs pirmą klubą, lūpose toks pareiškimas skamba pernelyg pretenzingai.
Be V.Romanovo staigi mirtis ištiktų „Kauno“ dublerių prieglaudą „Šilutę“. „Ūkio banko lizingo“ remiamas Klaipėdos „Atlantas“ galbūt neuždustų, bet balansuotų ties kracho riba.
Išvada – dešimties komandų Lietuvos lygai, kaip ir kelių tūkstančių margaspalvių kėdžių Lietuvos stadionams – per daug. Tegul būna aštuonios. Tegul kokybė tampa svarbesnė už kiekybę. Gal tada kėdžių vandenyne ir sirgalių pradės plaukioti daugiau.