„Ir vėl keliausiu į žemesnę lygą. Ką gi. Teks su tuo susitaikyti“, – dienraščiui L.T. sakė vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų.
Atjaunėjo
Lietuvoje vasarą leisdamas ledo ritulininkas netinginiavo – intensyviai ruošėsi ateinančiam NHL sezonui. Sportininkas liejo prakaitą sporto klubuose bei kūną alino ilgomis kroso distancijomis. Baigiantis vasarai, D.Kasparaitis išvyko už Atlanto būdamas beveik šimtu procentų įsitikinęs, kad pavyks iš žemesnės ledo ritulio lygos AHL grįžti į NHL „New York Rangers“ klubą.
– Kaip sekėsi klube grįžus po intensyvių vasaros treniruočių Lietuvoje?
– Komandos draugai, pamatę mane, nustebo. Sako, Dariau, atjaunėjai. Dabar atrodai kaip dvidešimt dvejų vaikinas, ką tik atėjęs į NHL.
– Taip akivaizdžiai matyti, kad atjaunėjote?
– Ką aš žinau. Tiesiog puikiai jaučiuosi. Esu gerai pasirengęs ateinančiam sezonui, neturiu traumų. Esu užsivedęs ir degu noru kuo greičiau užlipti ant ledo.
Automobilį iškeitė į dviratį
D.Kasparaitis, įpratęs prie aktyvaus gyvenimo ritmo Lietuvoje, jo neužmiršo ir anapus Atlanto. Jis vis dažniau prabangų automobilį iškeičia į dviratį. Pasak sportininko, dviratis padeda užsimiršti bei palaikyti gerą formą.
– Niujorke vis dar vairuojate automobilį „Bentley“?
– Jis dažniau stovi garaže, nei aš sėdžiu prie jo vairo. Daug bėdų su juo nutinka. Tai kas nors subraižo kapotą, tai veidrodėlį nulaužia. Ta mašina man – galvos skausmas.
– Neketinate jo parduoti?
– Kol kas ne. Jau pardaviau „Ferrari“, visureigį „Ford Explorer“ padovanojau tėvui, o šį automobiliuką pasilaikysiu.
– Bet sakėte, kad nevažinėjate juo?
– Ir kas... Šiuo metu dažniau minu dviračio pedalus nei vairuoju mašiną. Niujorkas toks pulsuojantis miestas, kad pro mašinos langą visko nepastebėsi, o važiuodamas dviračiu visą didmiesčio gyvenimą matai kitomis akimis. Šitaip atsipalaiduoju. Didesnius atstumus kartais įveikiu automobiliu „Toyota Prius“, o trumpoms kelionėms dažniausiai renkuosi dviratį.
Lauks pavasario
Lietuvis jau trečią kartą iš „New York Rangers“ ekipos išsiunčiamas į AHL „Hartford Wolf Pack“ klubą. Vienas geriausių ledo ritulininkų dienraščiui L.T. teigė šioje komandoje ketinantis užsibūti ne ilgiau kaip iki kitų metų balandžio. Tada baigsis D.Kasparaičio kontraktas su Niujorko klubu ir sportininkas taps laisvuoju agentu bei bandys grįžti į stipriausių komandų gretas.
– Kaip reagavote, kai „Rangers“ treneris T.Renney pasakė, kad šį sezoną atsisako jūsų paslaugų?
– Buvo ir pikta, ir liūdna. Iš pradžių pagalvojau, kad be reikalo liejau prakaitą Lietuvoje, tačiau paskui nurimau ir apsvarsčiau galimybę, jog vis tiek anksčiau ar vėliau grįšiu į NHL. Po praėjusio sezono mačiau ženklų, kad gali nutikti taip, jog „Rangers“ klubas manęs nepriims. Manau, treneris dar prieš vasarą nusprendė, jog būsiu nereikalingas komandai.
– Kodėl?
– Mano atlyginimas viršijo vadinamąją komandos algų kepurę. Ekipa su mano atlygiu netilpo į leistiną 50,3 mln. JAV dolerių algų žaidėjams biudžetą, todėl ir atsisakė manęs.
– Kokia jūsų atlygio sumos dalis viršijo leistiną algų žaidėjams ribą?
– Visi 3 mln. JAV dolerių ją viršijo. Komandai labiau apsimoka pasiimti jauną ir pigų žaidėją nei savo gretose turėti brangų ir patyrusį. Atvejai, kai dėl vadinamosios algų kepurės gerai mokami ledo ritulininkai yra priversti žaisti žemesnėje lygoje, jau yra normalus reiškinys.
– Klubas trečią kartą atsisako jūsų. Ar netrūks kantrybė ir nespjausite į NHL bei vietoj jos balandžio mėnesį pasirinksite Rusijos ledo ritulio lygą?
– Apie tai net negali būti kalbos. Kai prieš trejus metus NHL buvo paskelbtas lokautas, pusmetį žaidžiau Kazanės „Ak Bars“ komandoje. Užteko per akis. Iš Amerikos neketinu važiuoti, kol nebaigsiu karjeros.
– Tikitės, kad jumis kitąmet susidomės kokia nors NHL komanda?
– Nesu jaunuolis. Man bus 35-eri. Puikiai žinau, jog geriausi karjeros metai praėjo, tačiau tikiuosi, kad už mažesnius pinigus dar būsiu reikalingas kokiai ledo ritulio komandai.